Franz Kafka

P R O C E S A Sr o m n n a s

N O V E L S

etbalt lank

rinktin proza

baltos lankos

UDK 830(436)-3 Ka89

Versta i:Franz Kafka, Der Prozess, Frankfurt am Main und Hamburg: Fischer Bcherei GmbH, 1960;Franz Kafka, Die Erzahlungen, Frankfurt am Main:S. Fischer Verlag, 1961

ApipavidalinoAGNE DAUTARTAITE-KRUTULIENE

Antanas Gailius, Teodoras etrauskas, Juozas Aputis, Adomas Druktenis, vertimas lietuvi kalb, 2004

Balt lank leidyba, 2004

Printed in Lithuania ISBN 9955-584-62-9

TURI NYS

PROCESAS. Vert Antanas GailiusPirmas skyrius ............................................................................................ 9Antras skyrius .......................................................................................... 41Treias skyrius .......................................................................................... 58Ketvirtas skyrius........................................................................................ 84Penktas skyrius.......................................................................................... 93etas skyrius........................................................................................ 101Septintas skyrius.................................................................................... 125Atuntas skyrius.................................................................................... 180Devintas skyrius.................................................................................... 216Deimtas skyrius .................................................................................. 241

NOVELSMETAMORFOZ. Vert Teodoras etrauskas............................................. 249BGANTYS PRO AL. Vert Antanas Gailius........................................... 300NUOSPRENDIS. Vert Adomas Druktenis ................................................. 301PATAISOS DARB KOLONIJOJE. Vert Teodoras etrauskas ................... 314TILTAS. Vert Antanas Gailius..................................................................... 345MEDIOTOJAS GRAKCHAS. Vert Teodoras etrauskas .............................347AKALAI IR ARABAI. Vert Antanas Gailius ........................................... 353NAUJAS ADVOKATAS. Vert Antanas Gailius ............................................358KAIMO GYDYTOJAS. Vert Antanas Gailius............................................. 360PRANEIMAS AKADEMIJAI. Vert Teodoras etrauskas ......................... 367TRAUKINIO KELEIVIAI. Vert Antanas Gailius ....................................... 377MIESTO HERBAS. Vert Antanas Gailius ................................................. 378NAKTJ. Vert Antams Gailius .................................................................. 380BADO MEISTRAS. Vert Juozas Aputis...................................................... 381

P R O C E S A Sr o ma n a s

PIRMAS SKYRIUS

Aretas. Pokalbis su ponia Grubach.Paskui - panel Biurstner

Kakas, matyt, apmei Jozef K., nes, nepadars nieko bloga, jis buvo vien ryt aretuotas. Ponios Grubach, jo buto eimininks, virja, kasdien apie atunt atnedavusi jam pusryius, syk nepasirod. Taip dar niekada nebuvo atsitik. K. lukteljo valandl, ivydo, nepakils i lovos, prieais gyvenani senut, kuri neprastai smalsiai stebjo j pro lang, o paskui, sykiu pajuts kakok nesmagum ir alk, paskambino. duris tutuojau kakas pasibeld, ir kambar jo vyrikis, kurio K. ligi iol niekada nebuvo mats tuose namuose. Jis buvo lieknas, bet surstas tvirtai, vilkjo tartum gyte apgijusi juod eilut, kuri buvo panai kelionin kostium su daugybe klosi, kieni, sagi bei sag ir sujuosta diru ir todl atrod labai praktika, nors ir negaljai suprasti, kam visos tos detals reikalingos.

- Kas tamsta per vienas? - paklaus K., skubiai ssdamasis lovoje.

Bet vyrikis nuleido klausim negirdomis, lyg jo pasirodymas bt paprasiausias daiktas, ir tik pasiteiravo:

- Tamsta skambinai?- Tegu Ana atnea man pusryius, - tar K., tylomis

atidiai stebdamas nepastamj ir mgindamas sumoti,

10 PROCESAS

kas gi tas mogus galt bti. Taiau is nesidav ilgai stebimas, nusigr duris, truputl pravr jas ir pasak kakam, matyt, stoviniam prie pat dur:

- Jis prao, kad Ana atnet jam pusryius.Gretimame kambaryje pasigirdo kikenimas, ir i garso

sunku buvo suprasti, ar ten juokiasi vienas mogus, ar keli. Nors i to kikenimo nepastamasis negaljo suinoti nieko, kas jam bt buv naujiena, jis vis dlto kreipsi K., lyg perduodamas sakym:

- Tai nemanoma.- e tau, - tar K., ioko i lovos ir greitai apsimov kel

nes. - Pairsim, kas ten sdi gretimame kambaryje ir kaip ponia Grubach paaikins man tok sibrovim.

Tiesa, jis tuoj pat pagalvojo, kad nereikjo ito sakyti balsiai, nes, itars tuos odius, lyg ir pripaino nepastamojo teis j priirti, taiau dabar jam tai atrod nesvarbu. Nepastamasis vis dlto kaip tik taip suprato jo sakin, nes paklaus:

- Gal geriau tamsta pasiliktum ia?- Nei ia pasiliksiu, nei apskritai su tamsta kalbsiuos,

kol pasakysi, kas tamsta per vienas.- A tamstai tik gero linkiu, - pasak vyrikis, dabar jau

pats atidarydamas duris.Gretimame kambaryje, kur K. eng liau, negu norjo, i pirmo vilgsnio viskas atrod beveik taip pat kaip ir

i vakaro. Tai buvo ponios Grubach svetain, ir gal tame kambary, prigrstame bald, utiesal, porceliano ir prikabintame fotografij, iandien buvo truputl erdviau negu paprastai, bet tai ne i karto galjai pastebti, juoba kad didiausia permaina buvo ta, jog jame prie atviro lango su knyga rankose sdjo kakoks mogus, kuris dabar pakl K. akis.

pirmas skyrius 11

- Tamsta turjai pasilikti savo kambaryje! Ar Francas tamstai nesak?

- Bet ko tamsta i mans nori? - paklaus K., perbgdamas akimis nuo naujojo sveio prie to, kuris buvo pavadintas Francu ir dabar stovjo tarpduryje, o paskui vl pavelgdamas pirmj.

Pro atvir lang buvo matyti ta pati moterik, kuri, pagauta tikro sens smalsumo, dabar irgi perjo prie kito lango pasiirti, kas ia bus toliau.

- A tuoj paklausiu poni Grubach... - tar K., pasimuist, lyg mgindamas itrkti i t nepastamj rank, nors ie stovjo tolokai nuo jo, ir buvo beeins.

- Ne, - pasak vyrikis prie lango, numet knyg ant stalelio ir atsistojo. - Tamstai nevalia ieiti, juk tamsta aretuotas.

- Panau, - atsak K. - O u k? - paklaus.- Mes negalim tamstai to pasakyti. Eik tamsta savo kam

bar ir lauk. Byla pradta, ir visk suinosi, kai ateis laikas. A ir taip nusiengiu savo pareigai, draugikai su tamsta kalbdamasis. Bet tikiuosi, kad niekas daugiau mans negirdi kaip tik Francas, o Francas pats nesilaiko instrukcij, taip maloniai su tamsta elgdamasis. Jeigu tamstai ir toliau taip seksis, kaip pasisek su sargybiniais, tai gali bti visai ramus.

K. norjo atsissti, bet mai pastebjo, kad visame kambaryje nra jokio kito krslo, tik fotelis prie lango.

- Tamsta dar pamatysi, kad tai gryna teisyb, - pasak Francas ir kartu su savo draugu eng prie K.

Antrasis vyrikis buvo gerokai auktesnis u K. ir vis laik pleknojo jam per peius. Abu vyrai apirjo K. naktinius markinius ir pasak, kad dabar jis tursis apsivilkti daug prastesnius, taiau iuos markinius ir visus kitus jo

12 PROCESAS

baltinius jie pasaugosi ir, jeigu jo byla baigsis laimingai, paskui jam grinsi.

- Bus geriau, jei savo daiktus tamsta atiduosi mums, o ne sandl, - aikino jie. - Sandly tarnautojai danai pasisavina kaltinamj daiktus, be to, prajus tam tikram laikui, jie iparduodami, neirint, ar byla jau pasibaigusi, ar dar ne. O kaip ilgai trunka tokie procesai, ypa pastaruoju metu! Aiku, gal gale sandlis tamstai sumokt u tuos daiktus, taiau i suma vis pirma savaime bus menka, nes parduodant j kain nulemia ne tai, kiek u juos pasiloma, bet tai, kiek ieina kyiams. Be to, i patirties yra inoma, kad gauti pinigai, met metus keliaudami i rank rankas, gerokai aptirpsta.

K. beveik nesiklaus t nek, jam nelabai rpjo teis tvarkyti savo daiktus, kuri galbt tebeturjo; dabar jam daug svarbiau buvo isiaikinti savo padt; taiau it moni akivaizdoje jis niekaip negaljo susikaupti, antrojo sargybinio - juk tai galjo bti tiktai sargybinis - vis laik familiariai ir draugikai baksnojamas pilvu; o pakls akis K. ivysdavo prie to stambaus kno visai nesiderinant lies, prakaul veid su didele ir kreiva nosimi ir pastebdavo, kad vyrikis vir jo galvos rodo kakokius enklus savo draugui. Kas tie mons? Apie k jie ia neka? Kokioje inyboje dirba? Juk K. gyvena valstybje, kurioje gerbiamos mogaus teiss, aplink viepatauja ramyb, visi statymai tebegalioja. Kas idrso j upulti jo paties namuose? Jis visuomet buvo links visk irti lengvai, patikti blogiausiu dalyku tik tuomet, kai is jau vykdavo, nesirpinti ateitimi, kad ir koks pavojus grst. Bet kart K. atrod, kad taip elgtis negerai, nors visk galjai palaikyti poktu, iurkiu poktu, kur neinia dl ko, gal todl, kad iandien buvo jo trisdeimtasis gimtadienis, ikrt kole

pirmas skyrius 13

gos i banko, aiku, tai buvo visai galimas daiktas, galbt reikjo tiktai nusijuokti sargybiniams akis, ir jie bt taip pat pradj juoktis, gal ia buvo pasiuntiniai, tiesiog i gatvs paimti, juk jie visai panas lokius; vis dlto syk, vos pirm kart ivyds sargybin Franc, K. nusprend nepaleisti i rank n menkiausio pranaumo, kur galbt turjo prie tuos mones. K. nutar, kad bus menka bda, jei vliau kolegos ims kalbti, jog jis nesuprants juok; utat gerai prisimin - nors nebuvo prats mokytis i patirties - kelis iaip jau visai nereikmingus atvejus, kai jis, ne taip, kaip jo draugai, smoningai, n truputlio nenujausdamas galim padarini, pasielg neatsargiai ir paskui u tai buvo gyvenimo nubaustas. Tas neturjo pasikartoti, bent jau kart. Jeigu ia buvo komedija, tai K. nusprend suvaidinti j iki galo.

Kol kas jis dar buvo laisvas.- Atleiskite, - tar K. ir pro sargybini tarp skubiai nujo savo kambar.- Atrodo, kad jis visai sukalbamas mogus, - pasigirdo jam u nugaros.Savo kambary K. i karto m traukyti raomojo stalo

stalius; viskas juose guljo kuo tvarkingiausiai, bet susijaudins jis niekaip negaljo rasti asmens dokument, kuri kaip tik iekojo. Pagaliau, rads dviratininko paymjim, jau buvo beeins su juo pas sargybinius, bet paskui tas dokumentas pasirod jam per menkas, ir jis m iekoti toliau, kol rado metrikus. Kai K. sugro gretim kambar, atsivr prieins durys, ir buvo beengianti vidun ponia Grubach. Jos figra mkteljo tarpdury tik vien akimirk, nes, vos pastebjusi K., ponia Grubach aikiai sumio, atsipra, inyko ir labai atsargiai udar duris.

- Praom, praom, - suspjo pasakyti K.

14 PROCESAS

Jis taip ir liko stovti kambario viduryje, laikydamas rankoje savo dokumentus, vis dar irdamas duris, kurios daugiau jau nebeatsivr, ir krpteljo tik suukus sargybiniams, kurie sdjo prie staliuko po atviru langu ir, kaip pastebjo K., veit jo pusryius.

- Kodl ji nejo? - paklaus K.- Jai negalima, - pasak auktasis sargybinis. - Juk tams

ta aretuotas.- Kaip a galiu bti aretuotas? Ir dar itaip?- Ir vl tamsta pradedi, - tar sargybinis, mirkydamas

sviestu aptept duonos riekut indel su medum. - tokius klausimus mes neatsakinjam.

- Tursit atsakyti, - tar K. - tai mano asmens dokumentai! O dabar malonkit parodyt savuosius, ir vis pirma - areto order.

- Viepatie! - suuko sargybinis. - Kodl tamsta niekaip negali susitaikyti su savo padtim? Atrodo, lyg tyia stengiesi be jokio reikalo erzinti mus, mones, kurie iuo metu, ko gero, yra tamstai artimesni u visus artimuosius!

- Tikrai, tikrai, patikk tamsta, - pridr Francas, nekeldamas prie lp kavos puoduko, kur laik rankoje, ir velgdamas K. ilgu, galbt reikmingu, bet nesuprantamu vilgsniu.

Pats to nenordamas, K. irgi tokiu pat vilgsniu atsak Francui, bet paskui pliaukteljo ranka per savo popierius ir pakartojo:

- tai mano asmens dokumentai!- O kas mums darbo tie dokumentai? - dabar jau suuko

auktasis sargybinis. - Tamsta elgiesi pikiau u ma vaik. Ko tamsta i ms nori? Nejaugi tikiesi greiiau ubaigti savo didel nelemt proces, diskutuodamas apie asmens dokumentus ir areto order su mumis, paprastais sargybiniais?

pirmas skyrius 15

Mudu - smulks valdininkai, beveik visai nenusimanome apie asmens dokumentus ir su tamstos byla turime tik tiek bendra, kad saugome tamst po deimt valand per dien ir u tai gauname alg. Tai tai kas mes esame, taiau stengiame suprasti, kad auktieji organai, kuriems mes tarnaujame, prie duodami sakym aretuoti mog, pirmiau gerai isiaikina areto prieast ir suimtojo asmenyb. ia negali bti klaidos. Juk ms organas, kiek a j pastu, - tiesa, pastu tik emiausius valdininkus, - neieko kalts tarp gyventoj; kalt, kaip parayta statyme, pati j pritraukia, ir tuomet jis turi sisti mus, sargybinius. Toks yra statymas. Kokia ia gali bti klaida?

- A neinau tokio statymo, - tar K.- Tai pats tamsta kaltas, - pasak sargybinis.- Tas statymas turbt egzistuoja tiktai js galvose, -

tar K., bandydamas kaip nors siskverbti sargybini mintis, pakreipti jas savo naudai arba pats jomis persiimti.

Taiau sargybinis tiktai altai atr:- Tamsta patirsi j savo kailiu!O Francas siterp:- Matai, Vilemai, jis prisipasta neins statymo, bet vis

tiek tvirtina ess nekaltas.- Tavo teisyb, bet jam nieko neiaikinsi, - atsiliep ant

rasis.K. nieko daugiau nebeatsak; ar verta, galvojo jis, leistis

dar labiau suklaidinamam to, k plepa itie emiausi valdininkai, kaip jie patys save vadina? Juk jie vis tiek kalba apie dalykus, kuri n imanyt neimano. Ir tik i kvailumo taip pasitiki savimi. Uteks man persimesti vienu kitu odiu su sau lygiu mogum, ir viskas paaiks daug greiiau nei po ilgiausi nek su itais. K. perjo kelis kartus per kambar, pamat, kaip senoji moterik anapus gatvs atsitemp

16 PROCESAS

apsikabinusi prie lango dar labiau sukrious sen. Reikjo kaip nors ubaigti it spektakl.

- Veskite mane pas savo virinink, - tar K.- Tik tada, kai jis pats to panors, ne anksiau, - atsak

Vilemu pavadintas sargybinis. - O dabar, - pridr, - patariau tamstai eit savo kambar, sdt ramiai ir laukt, kas bus nusprsta su tamsta daryti. Patariame neeikvoti jg tutiems samprotavimams, geriau susikaupk, nes i tamstos bus daug pareikalauta. Tamsta elgeisi su mumis ne taip, kaip mes nusipelnme savo palankumu, tamsta umirai, kad mes, kad ir kokie menki btume, bent jau kol kas, palyginti su tamsta, esame laisvi mons. O tai nemaas pranaumas. Taiau mes galime atneti tamstai ko nors uksti i kavins anapus gatvs, jeigu turi pinig.

Nieko neatsakydamas pasilym, K. valandl stovjo tylomis. Kas atsitikt, jeigu jis imt ir atidaryt duris gretim kambar ar net priekambar? Gal tuodu n neidrst jo sulaikyti, gal tai ir bt pati paprasiausia ieitis - elgtis be jokios atodairos? Bet galimas daiktas, kad anuodu j vis dlto suiupt, ir tuomet, kart jau parbloktas, jis netekt to pranaumo, kur tam tikra prasme dar jaut prie juos. Todl K. pasirinko patikimesn variant, nusprend leisti viskam tekti savo vaga ir nujo savo kambar. Nei jis, nei sargybiniai neitar n odio.

K. nugriuvo lov ir pasim nuo prausyklos gra obuol, kur dar vakar vakare pasiliko pusryiams. Dabar tai buvo visi jo pusryiai, ir, kaip jis sitikino atsikands pirm didel ksn, daug geresni u pusryius i purvinos naktins kavins, kuriuos bt galjs gauti per sargybini malon. Jis jautsi gerai ir tvirtai; tiesa, ryt nenujo darb banke, taiau, turint galvoje palyginti auktas jo pareigas, tai atleistina. Kain, ar verta sakyti, kodl i tikrj pavlavo? Jis nu

pirmas skyrius 17

sprend pasakyti. Jeigu juo nepatikt, - o tai iuo atveju bt visai suprantama, - jis galt pasikviesti liudininkais poni Grubach arba net ir tuos du senius i anapus gatvs, kurie dabar tikriausiai vl ygiavo prie kito lango. K. stebjosi, - stebjosi, bent jau svarstydamas sargybini poiriu, - kad jie vl vijo j kambar ir paliko visai vien ionai, kur jis turjo bent deimt galimybi nusiudyti. Tiesa, sugrs prie savo poirio, ia pat paklaus save, dl ko turt udytis. Nejau dl to, kad tuodu sdi gretimame kambaryje ir valgo jo pusryius? Nusiudyti bt taip beprasmika, jog jis, net ir nordamas, negalt taip padaryti - vien dl to, kad toks ingsnis bt beprasmikas. Jeigu siauras sargybini protas taip nekrist akis, galtum pamanyti, kad ir jie yra taip pat sitikin ir nemato jokio pavojaus palikti j vien. Jeigu jiems patinka, tegu sau dabar iri, kaip jis eina prie sienins spintels, kurioje laik butel geros degtins, kaip igeria vien taurel vietoj pusryi, o antr - dl drsos, nors toks atsargumas ir buvo reikalingas tik tuo netiktinu atveju, jei drsos galt prireikti.

Staiga j taip igsdino rikteljimas i gretimo kambario, kad jis net kaukteljo dantimis taurels krat.

- Tamst aukia inspektorius! - pasigirdo balsas.K. igsdino tiktai pats riksmas, tas trumpas, kapotas ka

reivikas riksmas, kurio jis visai nesitikjo igirsti i sargybinio Franco. O paiu sakymu jis labai apsidiaug.

- Pagaliau! - suuko jis, udar spintel ir tutuojau nuskubjo svetain.

Ten stovjo abu sargybiniai ir, lyg tai bt savaime suprantama, vl parvijo K. atgal jo kambar.

- Kas tamstai ov galv? - m aukti jie. - Nejau vienmarkinis eisi pas inspektori? Jis lieps ir tamst, ir mudu iplakti.

18 PROCESAS

- Paleiskit mane, po velni! - suuko K., nuvarytas jau iki pat drabui spintos. - Jeigu mog upuoli lovoje, nra ko tiktis, kad rasi j su fraku.

- Nieko nebus, - atsak sargybiniai, kurie visuomet, kai tik K. imdavo aukti, visikai nusiramindavo, beveik nulisdavo, itaip j sutrikdydami ir i dalies prablaivindami.

- Juokingos ceremonijos! - suniurzgjo jis, bet jau nusikabino nuo kds vark ir palaik j truput abiem rankom, lyg pavesdamas sargybiniams sprsti, ar bus geras. Tuodu papurt galvas.

- Reikia juodo varko, - pasak jie.K. numet vark ant grind ir pasak, pats nesuprasda

mas, k turi galvoje:- Juk tai dar ne teismo posdis.Sargybiniai nusiypsojo, bet neatlyo:- Reikia juodo varko.- Gerai jau, gerai, kad tik greiiau, - tar K., pats atidar

spint, ilgai raussi tarp daugybs drabui, isirinko pat geriausi juod kostium, kuris jam taip graiai guljo, jog mane kl vis pastam susiavjim, susirado naujus markinius ir m rpestingai rengtis. Slapiomis galvojo, kad vis dlto pavyko paspartinti vis eig, nes sargybiniai umiro nuvaryti j voni. Jis dirsiojo juos bgtaudamas, kad jie dar gali prisiminti, bet sargybiniams tai, aiku, neatjo n galv, utat Vilemas neumiro pasisti Franco praneti inspektoriui, kad K. rengiasi.

Baigus rengtis, Vilemas nuved j per tui svetain kit kambar, kurio suveriamos durys jau buvo plaiai atidarytos. K. gerai inojo, kad iame kambaryje neseniai apsigyveno kakokia panel Biurstner, mainink, kuri labai anksti ieidavo darb, vlai pareidavo namo ir su K. tik pasilabindavo, daugiau nieko. Dabar naktinis stalelis buvo

pirmas skyrius 19

atitrauktas nuo jos lovos ir paverstas tardytojo stalu, o u jo sdjo inspektorius. Jis buvo usikls koj ant kojos ir vien rank laik umets ant kds atloo.

Kambario kampe stovjo trys jauni vyrai ir apirinjo panels Biurstner fotografijas, prisegtas prie demblio ant sienos. Ant praviro lango rankenos kabojo balta palaidinuk. Kitoje gatvs pusje lange vl gldojo abudu seniai, tik dabar j kompanija dar padidjo, nes u j nugar, gerokai auktesnis u juos, maigydamas ir sukdamas pirtais savo rusv barzdel, stovjo kakoks vyrikis atlapa krtine.

- Jozefas K.? - paklaus inspektorius, ko gero, vien tam, kad atkreipt save isiblakius K. vilgsn.

K. linkteljo.- Tamst turbt labai nustebino io ryto vykiai? - pa

klaus inspektorius, abiem rankom subraukdamas krv kelis ant stalo guljusius daiktus - vak, degtukus, kakoki knyg ir adat pagalvl, - lyg t dalyk jam bt reikj apklausai.

- Aiku, - atsak K., pagautas smagaus jausmo, kad pagaliau stovi prie proting mog ir gali pasikalbti su juo apie savo reikal. - Aiku, a buvau nustebintas, bet tik jau ne labai.

- Ne labai? - paklaus inspektorius, statydamas vak stalelio vidur ir rikiuodamas aplink j visus kitus daiktus.

- Tamsta tikriausiai mane ne taip supratai, - skubiai m aikinti K. - Norjau pasakyti... - jis nutilo ir apsidair po kambar, iekodamas krslo. - Ar galiau atsissti? - paklaus.

- Tai nepriimta, - atsak inspektorius.- Norjau pasakyti, - kalbjo nebeusikirsdamas K., -

kad tai mane, inoma, labai nustebino, taiau, kai mogus gyveni pasaulyje trisdeimt met ir turi prasimuti vien

20 PROCESAS

savo jgomis, kaip kad man buvo skirta, tai apsipranti su netiktumais ir per daug nesidedi j ird. Ypa tokio kaip iandien.

- O kodl ypa tokio kaip iandien?- Nesakau, kad visa tai laikau poktu, - mano suprati

mu, poktui to jau bt per daug. Tokiame pokte turt dalyvauti ir pensiono gyventojai, ir js visi, o tai jau virija pokto ribas. Taigi nesakau, kad tai poktas.

- Taip, teisyb, - tar inspektorius, skaiiuodamas degtukus dutje.

- Taiau, antra vertus, - kalbjo toliau K., kreipdamasis visus esanius kambaryje: jam labai norjosi patraukti dmes ir t trij, kurie irinjo fotografijas, - taiau, antra vertus, ta istorija negali bti ir labai reikminga. Sprendiu i to, kad esu apkaltintas, bet nejauiu n maiausios kalts, u kuri mane galt kas apkaltinti. Bet ir tai antraeilis dalykas, svarbiausia - kas mane apkaltino? Koks organas veda proces? Argi tamstos valdininkai? N vienas i js neturit uniformos, jeigu uniforma nelaikysim tamstos, - jis parod Franc, - drabui, bet ir tai greiiau tik kelioninis kostiumas. Reikalauju atsakyti ituos klausimus ir esu sitikins, kad, visk isiaikin, mes kuo irdingiausiai atsisveikinsim.

Inspektorius nusvied degtuk dut ant stalo.- Tamsta labai klysti, - atsak jis. - Ir itie ponai, ir a

pats esame tiktai antraeils figros tamstos byloje ir beveik nieko apie j neinome. Nors ir neiotume paias tikriausias uniformas, nuo to tamstos reikalai n kiek nepablogt. A net negaliu pasakyti, kad esi apkaltintas, tikriau, neinau, ar tamsta i viso kuo nors kaltinamas. Tamsta aretuotas, tas teisyb, bet daugiau a nieko neinau. Gal sargybiniai tamstai dar ko nors priplepjo, bet tai ir tra plepalai. Taiau nors ir neatsakau tamstos klausimus, vis dlto noriu patar

pirmas skyrius 21

ti: maiau galvok tamsta apie mus ir apie tai, kas tamstos laukia, geriau galvok apie save. Ir nekelk tokio triukmo su savo nekaltumu, tai menkina iaip jau neblog spd, kur tamsta mums darai. Ir apskritai reikt maiau nekti, beveik visk, k tamsta dabar pasakei, buvo galima suprasti ir i tamstos laikysenos, net jeigu btum itars tik por odi; beje, visa tai per daug naudos tamstai nedav.

K. smeig inspektori akis. Gavo pamok kaip mokinukas, ir dar, ko gero, i jaunesnio mogaus? Buvo ibartas u atvirum? O apie tai, u k jis yra aretuotas ir kas paliep aretuoti, taip nieko ir nesuinojo? K. susijaudino, m vaiktinti po kambar i vieno galo kit, niekas jam ito nedraud; atsismauk rankogalius, persibrauk ranka sau per krtin, pasiglost plaukus, prajo pro anuos tris ponus, sumurmjo: Juk tai beprasmika", - o ie atsigr ir pavelg j draugikai, taiau rimtai, - pagaliau vl sustojo prie inspektoriaus stalo.

- Prokuroras Hastereris - geras mano biiulis, - tar jis. - Ar galiau jam paskambinti?

- inoma, - atsak inspektorius. - Tiktai nesuprantu, koki tai galt turti prasm. Nebent tamsta nortum pasikalbti su juo kokiu asmeniniu reikalu.

- Koki prasm? - suuko K., labiau apstulbs nei supyks. - Kas gi tamsta toks? Iekai prasms, o pats darai tokius beprasmikus dalykus, kad baisu irti! Staiai akmuo gali pravirkti! Pirmiausia itie ponai upuol mane, o dabar tai sdi ar stovi sau aplinkui ir okdina prie tamst. Ir dar klausi, kokia prasm skambinti prokurorui, kai a, pasak tamstos, esu aretuotas. Gerai, neskambinsiu.

- Na jau, na, - pasak inspektorius, mosteldamas ranka link priekambario, kuriame buvo telefonas. - Praom skambinti.

22 PROCESAS

- Ne, dabar nebenoriu, - tar K. ir nujo prie lango.Antroje gatvs pusje visa kompanija irjo kaip ir

jusi pro lang, bet atrod, kad jie truputl sunerimo, kai K. prijo artyn. Senukai jau buvo bekyl nuo palangs, bet vyrikis, stovintis jiems u nugar, juos nuramino.

- Irgi mat atsirado irovai, - garsiai suuko K. inspektoriui, rodydamas pirtu pro lang. - Dinkit i ten, - suriko jis per gatv.

Visi trys tuoj atsitrauk por ingsni, abu senukai net ulindo u vyrikio, kuris udeng juos savo plaiu stuomeniu ir, sprendiant i jo lp judesi, kak jiems pasak, nors i taip toli odi nebuvo galima suprasti. Bet visikai irovai nepranyko, atrod, lyg jie laukt progos vl nepastebimai prisiartinti.

- Kokie kyrs, ls mons! - pasak K., atsigrdamas kambar.

Panairavs inspektori, K. nusprend, kad is, ko gero, jam pritaria. Bet galjo bti ir taip, kad inspektorius visai nesiklaus, nes laik prispauds rank prie stalo ir sakytum tyrinjo savo pirt ilg. Abu sargybiniai sdjo ant siuvintu utiesalu apdengto lagamino ir trynsi rankomis kelius. Trys vyrai, sisprend onus, be tikslo dairsi aplinkui. Buvo tylu lyg kokioje vis umirtoje kontoroje.

- Taigi, gerbiamieji ponai, - suuko K., ir valandl jam atrod, kad visi jie sdi jam ant pei, - sprendiant i tamst povyz, mano byla atrodo lyg ir baigta. Manau, kad bus geriausia, jei mes nesiginysime, ar tamst elgesys pateisinamas, ar nepateisinamas, ir taikiai ubaigsime vis istorij rank paspaudimu. Jeigu tamstos irgi esate tos paios nuomons, tada - praom...

Jis eng prie inspektoriaus stalelio ir ities rank.Inspektorius pakl akis, pakramt lp ir pavelg

pirmas skyrius 23

itiest rank; K. vis dar tikjosi, kad jis paduos savj. Taiau is atsistojo, pasim kiet apskrit skrybl, guljusi ant panels Biurstner lovos, ir atsargiai usidjo abiem rankom ant galvos, lyg ta skrybl bt visai nauja ir jis j pirm syk matuotsi.

- Kaip paprastai tamstai viskas atrodo! - tar jis K. - Tamstos nuomone, mums reikt taikiai ubaigti vis t istorij? Ne, ne, tai tikrai nemanoma. Taiau, antra vertus, visai nenoriu pasakyti, kad tamstai reikt nusiminti. O kam? Juk tamsta tiktai aretuotas, nieko daugiau. A turjau tamstai tai praneti, praneiau ir pamaiau, kaip tamsta tai reagavai. Tuo iandien ir ubaigsim, galim atsisveikinti, tiesa, tik laikinai. Tamsta dabar turbt nori eit bank?

- bank? - paklaus K. - O a maniau, kad esu aretuotas.

K. paklaus truput liai, mat nors inspektorius ir nepaspaud rankos, jis jautsi vis labiau nepriklausomas nuo t moni, ypa po to, kai inspektorius atsistojo. K. aid su jais. Ketino net vytis juos iki pat vart ir silytis, kad j aretuot, jeigu jie pamgint ieiti. Todl pakartojo:

- Kaipgi galiu eit bank, jei esu aretuotas?- Ak, it kas, - pasak inspektorius, jau stovdamas prie

dur. - Tamsta mans nesupratai. Aiku, tamsta aretuotas, bet tai neturi trukdyti tamstai dirbti savo darb. Tas neturi keisti n tamstos prasto gyvenimo bdo.

- Jei taip, tai aretas ne toks jau baisus, - tar K., prieidamas prie pat inspektoriaus.

- Kitaip a niekad ir nemaniau, - atsak is.- Bet tuomet, ko gero, nebuvo didelio reikalo n praneti

man apie aret, - pasak K., engdamas dar ariau.Kiti irgi prijo artyn. Visi dabar buvo susirink vien

daikt prie pat dur.

24 PROCESAS

- Tai buvo mano pareiga, - tar inspektorius.- Kvaila pareiga, - neatlyo K.- Galbt, - pasak inspektorius, - bet negaikime laiko

tokioms kalboms. Maniau, kad tamsta nori eit bank. O kadangi tamsta kimbi prie kiekvieno odio, tai noriu pridurti: a neveriu tamstos eit bank, tik maniau, kad tamsta to nori. Kad tamstai bt lengviau tai padaryti ir kad tamstos atjimas bank kuo maiau krist kitiems akis, pakvieiau ionai palydti tamstos ituos tris ponus, tamstos kolegas.

- K? - suuko K., su nuostaba pavelgdamas t trejet.itie pilki, anemiki jaunuoliai, strig jam atmint tikkaip grup prie fotografij, tikrai buvo tarnautojai i jo banko, ne, ne kolegos, - itaip juos pavadinti buvo per daug drsu, ir tai rod, kad inspektorius ne toks jau visainis, - taiau jie tikrai buvo emesnieji banko tarnautojai. Ir kaip K. j iki iol nepastebjo? Kaip smarkiai turjo prirakinti jo dmes inspektorius ir sargybiniai, jei jis nepaino ito trejeto? Nepaslankaus, aminai mosikuojanio rankomis Ra- benteinerio, viesiaplaukio Kulicho su giliai dubusiomis akimis ir Kaminerio su jo nepakeniama ypsena, atsirandania dl chroniko raumen spazmo.

- Labas rytas, - pasak K. po valandls ir padav rank tiems trims ponams, kurie, mandagiai nusilenk, j paspaud. - Visai nepainau js. Na k gi, eisim darb, ar ne?

Banko tarnautojai suskato juoktis ir uoliai linkioti, lyg vis laik tik to ir bt lauk, o kai K. pasigedo savo skrybls, kuri liko gulti jo kambaryje, visi trys paskui kits kit nubgo jos atneti, ir tai, aiku, rod, kad jie iek tiek sumi. K. stovjo tyldamas ir irjo jiems kandin pro dvejas atviras duris, paskutinis, inoma, bgo abejingasis Rabenteineris, kuris tik i padorumo pasileido elegan

pirmas skyrius 25

tika ristele. Kamineris padav jam skrybl, ir K., kaip jau, beje, ne kart anksiau banke, turjo priminti pats sau, kad Kamineris ypsosi nesmoningai, kad jis apskritai negali smoningai nusiypsoti. Paskui priekambaryje duris visai kompanijai atvr ponia Grubach, kuri anaiptol neatrod labai susikrimtusi, ir K., kaip kad danai darydavo, vl pavelg jos prikyts juostel, kuri buvo nepaprastai giliai sirusi galing jos kn. Gatvje K. isitrauk laikrod ir, nenordamas be reikalo gaiti laiko, nes ir taip vlavo jau vis pusvaland, nusprend nusisamdyti automobil. Kamineris nubgo u kampo paiekoti mainos, o kiti du aikiai stengsi iblakyti K.; staiga Ku- lichas parod vartus kitoje gatvs pusje, kuriuose kaip tik iniro auktas vyras su viesia barzdele ir, i pradi truputl sumis, kad taip pasirod visu giu, pasitrauk prie sienos ir atsirm j. Senukai, matyt, dar lipo laiptais emyn. K. supyko ant Kulicho, kam tas atkreip dmes vyrik, kur jis pats jau anksiau pastebjo ir kur net tikjosi ivysti.

- Neirkit tenai! - kteljo jis, pats nejausdamas, kaip nevykusiai nuskambjo tokie odiai, pasakyti suaugusiems monms.

Bet jam neprireik nieko aikinti, nes kaip tik tuo metu privaiavo automobilis, visi susdo, ir maina pajudjo i vietos. Staiga K. prisimin, kad jis visai nepastebjo, kada ijo inspektorius su sargybiniais, i pradi inspektorius ugo jam tris banko tarnautojus, o paskui tarnautojai ugo inspektori. Didelio proto blaivumo tai nerod, ir K. pasiryo ateityje labiau kontroliuoti save iuo atvilgiu. Vis dlto nejuiomis dar kart pasisuko atgal ir persisvr per automobilio gal, tikdamasis kur nors pamatyti inspektori ir sargybinius. Taiau tuoj pat vl

26 PROCESAS

atsigr ir patogiai atsilo mainos kamputyje, n nepabands iekoti j akimis. Nors i pairos taip ir neatrod, bet kaip tik dabar jam norjosi igirsti kok paguodos od, taiau ponai regjosi pavarg, Rabenteineris dairsi pro dein lang, o Kulichas - pro kairj, ir tik Ka- mineris buvo atsuks K. savo ypsen, i kurios pasiaipyti, deja, neleido monikumas.T pavasar K. beveik visus vakarus praleisdavo vienodai: po darbo, jeigu dar bdavo laiko, - daniausiai sddavo banke iki devyni, - eidavo vienas arba su bendradarbiais truputl pasivaikioti, o paskui usukdavo alud, kur paprastai prasddavo iki vienuolikos su senyvais ponais prie j nuolatinio stalelio. Tiesa, pasitaikydavo ir iimi i itos tvarkos, pavyzdiui, kai banko direktorius, didiai vertins K. darbtum ir itikimyb, pakviesdavo j pasivainti automobiliu arba pavakarieniauti savo viloje. Be to, kart per savait K. aplankydavo vien mergin, vardu Elza, kuri kiaur nakt iki pat ryto dirbo kelnere vyno restoranlyje, o dien priimindavo sveius tik guldama lovoje.

Taiau t vakar - diena per skubius darbus ir daugyb garbing ir draugik sveikinim gimimo dienos proga prabgo greitai - K. nusprend i karto eiti namo. Per visas pertraukles tarp reikal jis vien apie tai tegalvojo; nors ir pats gerai neinojo, k turi omenyje, jam atrod, kad rytmeio vykiai baisiai sujauk vis ponios Grubach but ir kad tiktai jis gali grinti tvark. O kai tik tvarka bus atstatyta, inyks visi t vyki pdsakai ir viskas vl teks sena vaga. Dl t trij banko tarnautoj nebuvo ko labai bgtauti, jie itirpo gausioje kit valdinink masje, ir neatrod, kad bt kaip nors pasikeit. K. kelis kartus kvietsi juos ir po vien, ir visus kartu savo kabinet, turdamas vien vienintel

pirmas skyrius 27

tiksl - pasiirti, kaip jie elgiasi; ir kiekvien kart ileisdavo juos visai ramia irdimi.

Kai K. pus deimtos pasiek savo namus, tarpuvartj susitiko jaun vyruk, kuris stovjo plaiai isiergs ir rk pypk.

- Kas esi tamsta? - i karto paklaus K. ir pasilenk prie pat vyruko veido, nes vart prieblandoje buvo sunku k irti.

- A esu kiemsargio snus, maloningasis pone, - atsak vyrukas, isiimdamas i dant pypk ir pasitraukdamas on.

- Kiemsargio snus? - paklaus K. ir nekantriai m bilsnoti lazda grindis.

- Ar maloningasis ponas ko nors pageidauja? Gal paaukti tv?

- Ne, ne, nereikia, - atsak K., ir jo balse nuskambjo atlaidi gaida, lyg vaikinas bt k nors ikrts, o jis jam atleids. - Tiek to, - pasak jis ir nuingsniavo tolyn, taiau, prie lipdamas laiptais, dar kart atsigr.

Jis galjo eiti tiesiai savo kambar, taiau norjo pasinekti su ponia Grubach, tad pirmiausia pasibeld jos duris. Ji sdjo ir ad kojines prie stalo, ant kurio guljo dar visa krva sen kojini. K. isiblaks atsipra, kad taip vlai ujs, bet ponia Grubach buvo labai maloni ir nenorjo girdti joki atsiprainjim, girdi, jis bet kada gals j kreiptis, juk puikiai ins, kad ess geriausias ir mieliausias jos nuomininkas. K. apsidair po kambar: viskas vlei buvo kaip ir anksiau, net pusryi padklas, ryt stovjs ant stalelio po langu, dabar jau buvo inetas. Moter rankos patyliukais daug nuveikia, pagalvojo K.; jis bt greiiau ia pat sudaus visus indus, bet tikrai nebt pajgs j ineti. K. pavelg poni Grubach su dkingumu.

28 PROCESAS

- Tamsta vis dar dirbi? Juk jau vlu! - tar jis.Juodu abu dabar sdjo prie stalo, ir K. retkariais paner-

davo rankas kojini krv.- Turiu labai daug darbo, - atsiliep ponia Grubach. -

Mano diena priklauso nuomininkams. O jeigu nori susitvarkyti savo daiktus, tai turi tristi vakarais.

- O iandien a tamstai, ko gero, pridariau dar ir papildom rpesi?

- Kaipgi? - paklaus ji pavaljusi ir pasidjo kojin ant keli.

- Turiu galvoje tuos mones, kurie buvo ia ryt.- Ak, tai kas! - pasak ji vl tuo paiu ramiu balsu. - Dl

to a neturjau daug rpesi.K. tylomis irjo, kaip ji vl m adyti kojin. Atrodo, ji

stebisi, kad a apie tai kalbu, mst jis, atrodo, kad jai nepatinka, jog a apie tai pranekau. Juo svarbiau man su ja isikalbti. Apie tai galima pasitarti tiktai su sena moterimi.

- Na, rpesi tai jau tikrai pridar, - pasak jis po valandls, - bet tai daugiau nepasikartos.

- Ne, tai negali pasikartoti, - tar ji linkteldama ir beveik graudiai nusiypsojo jam.

- Tamsta rimtai taip manai? - paklaus K.- Taip, - atsak ji tyliai. - Taiau vis pirma tamstai ne

reikia itos istorijos labai dtis ird. Ko tik neatsitinka pasaulyje! Kadangi tamsta taip atvirai su manim kalbies, ponas K., tai galiu prisipainti, kad truputl klausiausi u dur ir kad abudu sargybiniai man taip pat t papasakojo. Juk ia tamstos laims klausimas, o ji man tikrai labai rpi, gal net labiau, nei pridert, juk a tiktai tamstos eiminink. odiu, t igirdau, bet nepasakyiau, kad tai bt buv labai jau baisu. Ne. Tiesa, tamsta esi aretuotas, taiau ne taip, kaip aretuojamas koks vagis. Jeigu mog aretuoja

pirmas skyrius 29

kaip vag, tada jau blogai, bet itoks aretas... Man tai atrodo kakaip mokslika, atleisk tamsta, jei kalbu nesmones, man tai atrodo kakaip mokslika, ko a, tiesa, nesuprantu, bet ko n nereikia suprasti.

- Tai, k tamsta pasakei, ponia Grubach, visai ne nesmons, a ir pats bent i dalies esu tos paios nuomons, tik vertinu visk dar grieiau negu tamsta ir todl manau, kad ia ne kakas labai mokslika, o tiesiog gyvas niekas. Mane netiktai uklupo - tai ir viskas. Jeigu a, ryt pabuds, nebiau sutriks dl to, kad Ana neatjo, jeigu i karto biau atsikls ir atjs pas tamst, nekreipdamas dmesio niek, kad ir kas bt pasimais man po kojom, jeigu t vien kart biau padars iimt ir, tarkim, papusryiavs virtuvje, jeigu biau papras tamst atneti drabuius i mano kambario, odiu, jeigu biau elgsis protingai, tai nieko ir nebt atsitik, visa ta istorija bt buvusi i pat pradi ugniauta. Bet mogus danai bni visai nepasiruos. Banke, pavyzdiui, esu viskam pasiruos, ten su manim tokia istorija niekada nebt vykusi, ten a turiu kurjer, miesto ir vidaus telefonai stovi ant mano stalo, vis laik pas mane ueidinja mons, klientai ir tarnautojai, be to - ir vis pirma - ten a esu paskends darbuose ir todl susikoncentravs, ten man bt buv net malonu susidurti su tokia situacija. Na, bet dabar jau viskas prajo, ties sakant, n nesiruoiau daugiau apie tai kalbti, tik norjau igirsti tamstos nuomon, protingos moters nuomon, ir labai diaugiuosi, kad mes abu sutariame. O dabar - duokit rank, tok sutarim reikia sutvirtinti rank paspaudimu.

Ar paduos ji man rank? Inspektorius tai nepadav, pagalvojo K. ir pavelg moter kitaip nei anksiau, tiriama akimi. Ponia Grubach pakilo, nes ir jis buvo atsistojs, ji

30 PROCESAS

truputl sumio, nes ne viskas, k K. kalbjo, jai buvo suprantama. Per t sumiim ji pasak tai, ko visai nesiruo sakyti ir kas buvo visai ne vietoje.

- Vis tiek nesidk tamsta visko taip ird, - tar ji su aaromis balse ir, aiku, umiro paduoti rank.

- A ir pats neinojau, kad taip visk deduos ird, - atsak K., staiga pasijusdamas labai pavargs ir suprasdamas, kad itos moters pritarimas neturi jam jokios verts.

Prie dur dar paklaus:- Ar panel Biurstner namie?- Ne, - atsak ponia Grubach ir, duodama i saus in

formacij, kad ir pavluotai, supratingai nusiypsojo. - Ji teatre. Ar tamsta ko nors norjai i panels? Gal jai k perduoti?

- Ne, nieko, tik norjau su ja truput pasinekti.- Deja, neinau, kada ji pareis. I teatro ji daniausiai vlai

grta.- Tai visai nesvarbu, - tar K. ir, nuleids galv, pasisu

ko link dur. - Tik norjau atsiprayti, kad ryt buvau sivers jos kambar.

- ito visai nereikia, ponas K., tamsta per daug atidus, juk panel nieko neino, nuo ankstyvo ryto jos nebuvo namie, o kambarys jau sutvarkytas, pairk pats, tamsta.

Ir ji atidar panels Biurstner kambario duris.- Ai, ai, a ir taip tikiu, - pasak K., bet vis dlto

prijo prie atvir dur.Mnesiena tyliai liejosi tams kambar. Kiek galjai i

rti, visi daiktai tikrai buvo savo vietoje, net palaidinuk ne- bekabojo ant lango rankenos. Pagalvs ant lovos atrod nepaprastai didels, kai kurias i j viet mnesiena.

- Panel danai grta namo vlai, - tar K. ir taip pavelg poni Grubach, lyg i bt u tai atsakinga.

pirmas skyrius 31

- Tokie jau tie jauni mons! - atlaidiai atsak ponia Grubach.

- inoma, inoma, - tar K. - Bet ji gali nuvaiuoti per daug toli.

- Tikrai, - sutiko ponia Grubach. - Kaip teisingai tamsta apie visk sprendi, ponas K. Gal net ir iuo atveju. Aiku, visai nenoriu apkalbti panels Biurstner, ji gera ir miela mergait, maloni, tvarkinga, punktuali, darbti. A labai vertinu ias jos savybes, bet ji tikrai galt bti ididesn, santresn. mnes jau du kartus maiau j nuoaliose gatvelse - ir vis su kitu vyrikiu. Man labai nesmagu, dievai, pasakoju tai tik tamstai, ponas K., taiau, matyt, vis tiek tursiu pasikalbti apie tai ir su paia panele. Tarp kitko, ne vien tai kelia man tarim.

- Tamsta baisiai klysti! - suuko K. ts ir beveik negaldamas to paslpti. - Beje, tamsta visai neteisingai supratai mano pastab apie panel, ito a neturjau galvoje. Nuoirdiai spju tamst, kad nieko nesakytumei panelei. Tamsta labai klysti, a gerai j pastu, ir viskas, k tamsta ia apie panel Biurstner kalbjai, yra netiesa. Beje, gal a per toli vaiuoju, kam ia man kitis, sakyk jai tamsta, k tik nori. Labos nakties.

- Ponas K., - pasak ponia Grubach maldaujamu balsu ir nusivijo K. iki pat jo kambario dur, kurias is jau buvo pravrs, - juk a kol kas dar n neketinau kalbtis su panele, inoma, pirmiausia j dar kur laik stebsiu, tiktai tamstai papasakojau, k inojau. Gal gale juk kiekvienam nuomininkui turi rpti, kad pensiono garb bt nesutepta, o a tik ito ir siekiu.

- Nesutepta garb! - dar suuko K. pro dur ply. - Jeigu tamsta nori isaugoti nesutept pensiono garb, tai pirmiausia liepk man isikraustyti. - Ir utrenk duris, nekreipdamas dmesio tyl beldim.

32 PROCESAS

Kadangi visai nenorjo miego, tai nusprend dar nesi- gulti ir ia proga isiaikinti, kada pareis panel Biurstner. Gal jam net pasiseks nektelti su ja, nors metas jau ir labai vlus. Parims ant palangs ir umerks pavargusias akis, valandl jis net man nubausti poni Grubach ir prikalbti panel Biurstner kartu su juo isikelti i pensiono. Bet tuoj pat suprato, kad visk baisiai perdeda, ir net m tarinti pats save, jog staiai ieko preteksto pakeisti but po io ryto vyki. Negaljo bti beprasmikesnio, o svarbiausia, tutesnio ir niekingesnio daikto.

Kai jam atsibodo irti tui gatv, jis atsigul ant kanapos, pirma pravrs duris priekambar, kad galt ne- atsikeldamas matyti kiekvien, kas tik eis but. Iki kokios vienuoliktos ramiai guljo ant kanapos ir rk cigar. Bet ilgiau negaljo itverti ir ijo priekambar, lyg taip galt pagreitinti panels Biurstner sugrim. Ji visai jam nerpjo, jis negaljo net aikiai prisiminti, kaip ji atrodo, taiau dabar norjo pasikalbti su ja ir irdo, kad ji, vlai sugrda- ma, net ir dienos pabaig daro nerami ir netvarking. Ji taip pat juk kalta, kad vakar jis liko be vakariens ir neaplank Elzos, nors buvo ketins pas j usukti. Tiesa, ir u vien, ir u kit dalyk jis dar galjo atsigriebti, galjo nueiti restoranl, kuriame dirbo Elza. K. pasiryo taip padaryti vliau, kai pasikalbs su panele Biurstner.

Buvo jau po puss dvyliktos, kai laiptuose pasigirdo kakieno ingsniai. K., kuris, paskends savo mintyse, garsiai vaikiojo po priekambar, lyg tai bt jo paties kambarys, pasislp u savo dur. Parjo panel Biurstner. Virpdama nuo alio, ji urakino duris, ir stipriau susisiaut ilkin alik ant siaur pei. Dar akimirka, ir ji nueis savo kambar, kur K., inoma, negals siverti vidurnakt; vadinasi, reikjo ukalbinti j dabar, taiau K., deja, buvo

pirmas skyrius 33

umirs udegti vies savo kambaryje, tad jo pasirodymas tamsiame tarpduryje bt buvs panaus upuolim. iaip ar taip, jis bt labai nugsdins panel. Pasimets, bet nebegaldamas ilgiau delsti, K. sunibdjo pro dur ply:

- Panele Biurstner!nibdesys buvo panaesnis praym negu ksn.- Kas ia? - paklaus panel Biurstner ir nustebusi apsi

dair.- ia a, - pasak K., ieidamas vies.- Ak, tai tamsta, ponas K.! - ypsodamasi tar panel

Biurstner. - Labas vakaras. - Ir padav jam rank.- Noriau truputl pasinekti su tamsta, ar nebt ga

lima dabar?- Dabar? - paklaus panel Biurstner. - Btinai dabar?

Keistoka, ar ne?- A laukiu tamstos nuo devintos valandos.- A buvau teatre. Juk ninieko apie tamst neinojau.- Reikalas su tamsta pasikalbti atsirado tik iandien.- it kaip? Na, i principo a neturiu nieko prie, tik esu

mirtinai pavargusi. Ueik, tamsta, valandl mano kambar. ia mes jokiu bdu negalime kalbtis, nes tuoj visus priadintume, o man tai bt labai nemalonu - ne tiek dl kit, kiek dl ms pai. Luktelk, tamsta, kol udegsiu vies kambaryje, o paskui ugesink ionai.

K. padar kaip lieptas, o paskui vis dlto palauk, kol panel Biurstner dar syk panibdomis pakviet j ueiti kambar.

- Praom sstis, - tar ji, mosteldama ranka sofos link, o pati, nors ir saksi labai pavargusi, pasiliko stovti atsirmusi lovos gal; net nenusim mauts, bet daugybe gli papuotos skryblaits. - Taigi, k tamsta norjai man pasakyti? Man tikrai domu. - Ir sukryiavo kojas.

34 PROCESAS

- Galbt tamsta pasakysi, - prabilo K., - jog reikalas ne toks jau skubus, kad btinai reikt j iandien apnekti, bet...

- A niekada nesiklausau ang, - siterp panel Biurstner.

- Tai palengvina mano uduot, - pasak K. - ryt tamstos kambary, i dalies dl mano kalts, buvo padaryta truputis netvarkos, j padar svetimi mons - prie mano vali, ir vis dlto, kaip sakiau, dl mano kalts; u tai ir norjau tamst atsiprayti.

- Mano kambary? - paklaus panel Biurstner ir, uuot apsidairiusi aplinkui, tiriamai pavelg K.

- Taigi, - tar K., ir ia juodu pirm kart pavelg kits kitam akis. - Kodl ir kaip viskas nutiko, kalbti neverta.

- Bet juk tai ir yra vis domiausia! - pasak panel Biurstner.

- Ne, - atsiliep K.- K gi, - tar ji, - nesiskverbsiu tamstos paslaptis. Jei

gu tamsta tvirtini, kad tai nedomu, tai ir a nesiginysiu. Mielai atleidiu tamstai, juo labiau kad nematau joki netvarkos pdsak.

sirmusi delnais launis, panel Biurstner apjo kambar ir sustojo prie demblio su nuotraukomis.

- Tik pairk tamsta! - suuko ji. - Mano fotografijos tikrai sujauktos. Kaip negrau! Vadinasi, kakas nepraytas buvo sibrovs mano kambar!

K. linkteljo, irdyje keikdamas banko tarnautoj Kami- ner, kuris niekada nemokjo sutramdyti savo tuio ir beprasmio judrumo.

- Labai keista, - tar panel Biurstner, - kad esu priversta drausti tamstai tai, k pats sau turtumei udrausti: engti mano kambar, kai mans nra namie.

pirmas skyrius 35

- Juk jau sakiau, - tar K., irgi prijs prie fotografij, - kad ne a sujaukiau tamstos nuotraukas; bet kadangi tamsta netiki, tai turiu prisipainti, kad tardymo komisija buvo atsivedusi tris banko tarnautojus, i kuri vienas - pirma proga ivarysiu j i banko - matyt, ir raussi po tamstos nuotraukas. Taip, ionai buvo tardymo komisija, - pridr K., pamats save smeigt klausiam panels vilgsn.

- Dl tamstos? - paklaus panel Biurstner.- Taip, - atsak K.- Negali bti! - suuko ji juokdamasi.- Ir vis dlto tai tiesa, - tar K. - Nejau tamsta manai, kad

a nekaltas?- Na, nekaltas... - atsak panel. - Nenoriu daryti spren

dim, kurie gali turti rimt padarini, juk menkai tamst tepastu. Taiau jeigu jau taip skubiai siuniama namus tardymo komisija, tai mogus turi bti tikrai didelis nusikaltlis. O tamsta esi laisvas ir, sprendiant i tamstos ramios laikysenos, nepabgai i kaljimo, vadinasi, nesi padars tokio nusikaltimo.

- Taip, - tar K., - bet juk tardymo komisija galjo vis dlto sitikinti, kad a esu nekaltas, ar bent jau ne tiek kaltas, kaip buvo tariama.

- inoma, galjo taip bti, - rimtai pagalvojusi, atsak panel Biurstner.

- Matai tamsta, - tar K., - kad ne per daug nusimanai apie teismus.

- Be abejo, ne, - atsak panel Biurstner, - ir ne kart dl to gailjausi, nes noriu visk inoti, o tai, kas susij su teismu, mane ypa domina. Juk teismas turi savotiko patrauklumo, ar ne? Taiau dabar galsiu pagausinti savo inias ioje srityje, nes nuo ateinanio mnesio pradsiu dirbti vieno advokato kontoroje.

36 PROCESAS

- Puiku, - tar K. - Vadinasi, tamsta galsi man truputl padti iame procese.

- Galimas daiktas, - atsak panel Biurstner. - Kodl gi ne? Man patinka, kai galiu pritaikyti savo inias praktikoje.

- A neku visai rimtai, - vl prabilo K., - bent jau pusiau rimtai, kaip ir tamsta. Aiku, byla per menka, kad reikt samdytis advokat, bet patarjas man tikrai praverst.

- Bet jeigu tursiu bti tamstos patarja, tai man reikia inoti, koks ia klausimas.

- tai ia ir visa bda, - atsak K., - a ir pats to neinau.- Vadinasi, tamsta tik pasiaipei i mans, - pasak pa

nel Biurstner, nepaprastai nusivylusi. - Galjai tamsta pasirinkti tam ir ne toki vlyv valand. - Ir pasitrauk nuo fotografij, prie kuri juodu taip ilgai drauge stovjo.

- K sau manai tamsta, - tar K., - a visai nejuokauju. Kodl tamsta manim netiki? A pasakiau visk, k inojau. Net daugiau, negu pats inojau, nes tai buvo visai ne tardymo komisija, a j tik taip pavadinau, nerads tinkamesnio vardo. Niekas mans visai netard, mane tiktai sum, bet atjus buvo visa komisija.

Panel Biurstner atsisdo ant sofos ir vl nusijuok.- Tai kaip ten buvo? - paklaus ji.- Baisu, - atsak K., bet apie tai visai negalvojo, usi

irjs panel Biurstner, kuri sdjo pasirmusi veid viena ranka, pasidjusi alkn ant sofos pagalvs, o antrja ltai glostsi laun.

- Tai per daug abstraktu, - tar panel Biurstner.- Kas per daug abstraktu? - paklaus K., bet paskui su

sigrieb ir pridr: - Gal parodyti tamstai, kaip viskas vyko?Jis norjo k nors veikti, kad tik nereikt ieiti.- A labai pavargau, - tar panel Biurstner.- Tamsta taip vlai parjai, - pasak K.

pirmas skyrius 37

- Na tai, gal gale dar ir priekait susilaukiau. Bet a ir nusipelniau j, man nereikjo sileisti tamstos. Kaip paaikjo, tai visai nebuvo btina.

- Tai buvo btina, tamsta tuoj visk suprasi, - tar K. - Ar leisi atitraukti naktin staliuk nuo tamstos lovos?

- Kas tamstai ov galv? - tar panel Biurstner. - Aiku, kad neleisiu!

- Tada a negalsiu parodyti, - pasak K. susijaudins, lyg jam bt padaryta didiul skriauda.

- Na, jeigu staliukas reikalingas iliustracijai, tai gali tamsta j traukyti kiek tinkamas, - tar panel Biurstner ir po valandls pridr silpnesniu balsu: - A tokia pavargusi, kad leidiu tamstai daugiau, negu galima.

K. perkl staliuk kambario vidur ir atsisdo prie jo.- Tamsta turi gerai sivaizduoti, kaip isidst veikjai,

tai labai domu. A esu inspektorius, tai ten, ant lagamino, sdi du sargybiniai, o prie fotografij stovi trys jaunuoliai. Ant lango rankenos kybo balta palaidinuk, bet tai tarp kitko. O dabar pradsim. Tiesa, a pamirau save. Svarbiausias asmuo, vadinasi, a, stovi tai ia, prieais stalel. Inspektorius sdi be galo patogiai, usikls koj ant kojos, nukors rank per atkalt, matyt, tinginys, kokio paiekoti reikia. Na, o dabar jau i tikrj viskas prasideda. Inspektorius suunka, lyg nort mane priadinti, jis tiesiog rkte rkia: deja, kad tamsta suprastum, a irgi tursiu riktelti, beje, jis surinka tik mano pavard.

Panel Biurstner, kuri klaussi juokdamasi, prispaud pirt prie lp, kad K. nerkt, bet jau buvo per vlu. K. buvo per daug sijauts savo vaidmen, jis pratisai suuko:

-Jozefai K.!Tiesa, jis suuko ne taip garsiai, kaip buvo adjs, bet

vis tiek atrod, kad ksnis, staiga nuaidjs, palengva sklinda po vis kambar.

38 PROCESAS

T akimirk kakas keliskart pabeld gretimo kambario duris - balsiai, trumpai, tolygiai. Panel Biurstner iblyko ir stvrsi ranka u irdies. K. isigando ypa smarkiai, nes kelias akimirkas tiesiog nepajg galvoti apie niek daugiau kaip tik apie rytmeio vykius ir mergin, kuriai jis dabar visk demonstravo. Susitvards jis puol prie panels Biurstner ir paiupo jos rank.

- Nieko nebijok tamsta, - sunibdjo jis, - a visk sutvarkysiu. Bet kas ten galt bti? Juk ia alimais - tiktai svetain, kurioje niekas nenakvoja.

- Nakvoja, - sunibdjo panel Biurstner jam aus. - Nuo vakar dienos ten nakvoja ponios Grubach snnas, kapitonas. iuo metu nra kito laisvo kambario. A irgi tai umirau. Ir surik tu man taip! Man staiai baisu.

- Visai be reikalo, - tar K., o kai panel Biurstner atsiliejo pagalv, pabuiavo j kakt.

- Pasitrauk tamsta, pasitrauk, - pasak ji, skubiai vl atsitiesdama. - Ieik, ieik, ko tamsta nori, juk jis klausosi u dur, jis visk girdi. Kaip tamsta mane kamuoji!

- A tol neieisiu, - pasak K., - kol tamsta nors truputl neapsiraminsi. Eime an kamp, ten jis negals ms girdti.

Ji paklusniai leidosi tenai nuvedama.- Tamsta tiesiog nepagalvoji, - tar jis, - kad joks pavojus tamstai negresia, nors, inoma, gali bti ioki toki

nemalonum. Juk tamsta inai, kad ponia Grubach tiesiog dievina mane ir tiki viskuo, k a jai sakau. O jos odis visk lemia ioje istorijoje, juo labiau kad kapitonas yra jos snnas. Be to, ji ir nuo mans priklausoma, nes pasiskolino nema sum pinig. I anksto sutinku su bet kuriuo tamstos pasilymu, kaip paaikinti, kad mudu buvome kartu, jeigu tik jis nors kiek tiktinas, ir pasiadu taip paveik

pirmas skyrius 39

ti poni Grubach, kad ji ne tik vieai, bet ir tikrai nuoirdiai juo patiks. Mans tamsta gali visai nesigailti. Jeigu tamsta nori, kad pasklist gandas, jog a tamst upuoliau, tai poniai Grubach bus taip ir praneta, ir ji patiks mano odiais, bet vis tiek nenustos mans gerbusi - juk ji taip labai prisiriusi prie mans.

Panel Biurstner, truputl priblokta, tyldama irjo prie save grindis.

- Kodl gi ponia Grubach turt netikti, kad a tamst upuoliau? - pridr K.

Jis mat prie save sklastymu perskirtus, apaioje paraitytus, tvirtai susegtus rusvus panels Biurstner plaukus. K. tikjosi, kad panel pavelgs j, bet ji tar, nepakeisdama savo pozos:

- Atleisk tamsta, mane taip igsdino tas staigus beldimas, o ne padariniai, kuri gali sukelti kapitono kaimynyst. Tamsta surikai, kambaryje pasidar labai tylu, o paskui mai pasigirdo beldimas, todl a ir isigandau, juk sdjau prie pat dur, ir beldimas pasigirdo tiesiog paonje. Dkui u tamstos pasilymus, bet j nepriimsiu. Pati galiu kam tik nori atsakyti u visk, kas darosi mano kambaryje. Stebiuosi, kad tamsta nejauti, kaip eidia mane tamstos pasilymas, nors, inoma, suprantu, kad darai tai su geriausiais norais. Bet dabar ieik tamsta, palik mane vien, man to dabar labiau nei pirma reikia. Tamsta praei keli minui, o mes sugaiom jau vis pusvaland, gal ir daugiau.

K. nustvr j u pirt, o paskui u rieo.- Bet tamsta ant mans nepyksti? - paklaus jis.Ji atstm jo rank ir atsak:- Ne, ne, a niekada ir ant nieko nepykstu.Jis vl sugrieb j u rieo, kart ji nesiprieino ir nu

ved j prie dur. K. buvo tvirtai pasirys ieiti. Bet prie

40 PROCESAS

dur stabteljo, lyg bt visai nesitikjs ioje vietoje rasti duris, ir panel Biurstner, pasinaudojusi proga, isivadavo, atidar duris, ismuko koridori ir i ten sukudjo:

- Eik gi, bk geras. Pavelk tamsta! - Ir parod kapitono duris, pro kuri apai skverbsi viesos ruoelis. - Jis usideg vies ir pasidar sau i ms pramog.

- Einu, - tar K., puol prie jos, apglb j, pabuiavo lpas, o paskui m buiuoti vis jos veid it itroks vris, kuris puola lakti gal gale surast vandens altin. Paskui pabuiavo kakl, tiesiai t viet, kur gerkl, ir ilgai neatpl lp. Tik igirds kakok nares kapitono kambary pakl akis.

- Dabar jau einu, - pasak K. ir norjo pavadinti panel Biurstner vardu, bet nesteng prisiminti.

Ji linkteljo pavargusi, paskui, jau pusiau nusisukusi, ities jam rank pabuiuoti, lyg nieko apie tai neinodama, ir pasikprinusi nujo savo kambar. Netrukus K. jau guljo lovoje. Jis labai greitai umigo, bet prie umigdamas dar valandl galvojo apie savo elges ir buvo juo patenkintas, nors ir stebjosi, kad nra dar labiau patenkintas; ir jam labai rpjo, kad kapitonas nepridaryt nemalonum panelei Biurstner.

ANTRAS SKYRIUS

Pirmoji kvotaK. buvo praneta telefonu, kad ateinant sekmadien jo reikalu vyksianti trumpa kvota. Jam buvo pasakyta, kad tokios kvotos vyksianios reguliariai - gal ir ne kiekvien savait, bet vis dlto danokai. I vienos puss, visi es suinteresuoti kuo greiiau ubaigti proces, bet i kitos - kvotos turinios bti visais atvilgiais nuodugnios, nors dl tampos, su jomis susijusios, ir negalinios trukti labai ilgai. Todl ir buvs pasirinktas toks dan, bet trump kvot metodas. Kvot diena numatytas sekmadienis, kad K. galt eiti savo tiesiogines pareigas. Tikimasi, kad jis sutiksis su iomis slygomis, bet jeigu jam bt parankesnis kuris nors kitas laikas, tai bsi kiek tik manoma atsivelgiama ir jo pageidavimus. Pavyzdiui, galima bt rengti kvotas ir naktimis, bet tuomet K. tikriausiai bsis pernelyg pavargs. iaip ar taip, kol K. neprietarausis, kvotos vyksianios sekmadieniais. Savaime suprantama, kad ateiti jis turs btinai, ito tikriausiai nes reikalo jam priminti. Jam buvo pasakytas numeris namo, kur jis turjo prisistatyti, tai buvo namas nuoalioje priemiesio gatvje, kuri K. dar n karto nebuvo usuks.

Iklauss praneim, K. nieko neatsak ir pakabino ragel; jis i karto nusprend nueiti tenai sekmadien, tai buvo

42 PROCESAS

tikrai btina, procesas pajudjo i vietos, ir reikjo stoti kov: pirmoji kvota turjo bti ir paskutin. Jis dar tebestovjo susimsts prie telefono, kai igirdo u nugaros direktoriaus pavaduotojo bals: is norjo paskambinti, bet K. buvo utvers jam keli.

- Prastos naujienos? - atsainiai paklaus direktoriaus pavaduotojas - ne tam, kad k nors suinot, o kad nuprayt K. nuo aparato.

- Ne, ne, - atsiliep K. ir pasitrauk al, bet nenujo.Direktoriaus pavaduotojas nukabino ragel ir, laukdamas,

kol j sujungs, tar:- Turiu vien klausim, ponas K. Gal sutiktum tamsta

padaryti man malonum - dalyvauti sekmadienio ryt ms ikyloje jachta? Draugija bus nemaa, aiku, ir tamstos pastam bus. Tarp kit ir prokuroras Hastereris. Tamsta ateisi? Btinai ateik!

K. stengsi dmiai klausytis, k kalba direktoriaus pavaduotojas. Jam tai buvo gana svarbu, nes su direktoriaus pavaduotoju juodu niekad per daug nesutar, tad is kvietimas reik prieininko bandym susitaikyti ir rod, koks svarbus asmuo pasidar K. banke ir kaip antras pagal rang banko tarnautojas brangina jo draugyst ar bent bealikum. is kvietimas reik direktoriaus pavaduotojo nusieminim, nors ir buvo itartas laikant prie ausies ragel ir laukiant pokalbio. Taiau K. turjo dar kart j paeminti. Jis tar:

- Labai ai! Deja, sekmadien negalsiu, esu jau pasiadjs kitur.

- Gaila, - pasak direktoriaus pavaduotojas ir m kalbtis telefonu, nes kaip tik atsiliep jo panekovas.

Pokalbis buvo netrumpas, taiau K. per savo isiblakym vis laik taip ir istovjo prie aparato. Tik tuomet, kai direktoriaus pavaduotojas, ubaigs pokalb, pasuko telefono

antras skyrius 43

rankenl, jis nusigando ir pasak, mgindamas kaip nors pateisinti savo nederam stypsojim:

- Man k tik paskambino ir papra ateiti vien viet, bet umiro pasakyti, kuri valand.

- Tai tamsta paskambink dar kart ir paklausk, - atsak direktoriaus pavaduotojas.

- Tai ne taip jau ir svarbu, - tar K., dar labiau sugadindamas savo ankstesn, ir iaip nelabai vykus pasiteisinim. Nueidamas direktoriaus pavaduotojas dar tarsteljo kelis odius apie kitus reikalus. K. prisivert atsakyti, bet vis laik galvojo beveik vien apie tai, kad geriausia bus nueiti sekmadien devint valand, nes iokiadieniais visi teismai kaip tik tuo metu pradeda darb.

Sekmadien oras buvo apsiniauks. K. jautsi labai pavargs, nes iki vlyvos nakties usisdjo aludje kakokios nuolatini lankytoj vents proga, o ryt vos nepramigo. Skubomis, neturdamas laiko net apgalvoti ir surikiuoti vis plan, sudaryt per savait, apsireng ir n nepusryiavs nubgo nurodyt priemiest. Nors ir neturjo kada dairytis, bet, kad ir kaip keista, kelyje sutiko visus tris banko tarnautojus, sivlusius jo byl, - Ra- benteiner, Kulich ir Kaminer. Pirmieji du vaiavo tramvajumi, perkirtusiu jam keli, o Kamineris sdjo kavins terasoje ir kaip tik tuo metu, kai K. jo pro al, smalsiai pasilenk emyn per baliustrad. Tikriausiai visi jie lydjo j akimis, stebdamiesi, kad virininkas taip skuba; kakoks usispyrimas neleido K. vaiuoti, jis tiesiog lyktjosi visokia, net ir menkiausia paaline pagalba iuose reikaluose, nenorjo naudotis niekieno paslaugomis ir itaip, tegu ir i dalies, iduoti kitiems savo paslapt; gal gale anaiptol nebuvo links ir per dideliu punktualumu emintis prie tardymo komisij. Tiesa, vis dlto skubjo, kad nueit, jei

44 PROCESAS

galima, devint valand, nors konkretus laikas jam ir nebuvo nurodytas.

Jis tikjosi jau i tolo painti t nam i koki nors enkl, kuri n pats gerai nesivaizdavo, arba i kokio ypatingo judjimo prie jimo. Taiau abipus Julijaus gatvs, kurioje turjo bti tas namas ir kurios pradioje K. akimirk stabteljo, stksojo beveik visai vienodi pastatai - aukti, pilki, vargams inuomoti namai. Dabar, sekmadienio ryt, daugumas lang buvo uimti, vienmarkiniai vyrai rk, iki galvas, arba atsargiai ir velniai laik pastat ant palangi maus vaikus. Kiti langai buvo apkrauti patalyne, vir kurios retkariais sumuodavo susivlusios moter galvos. mons kak kavo vieni kitiems per gatvel, vienas toks ksnis sukl vir K. galvos gars juok. Ilgoje gatvje lygiais tarpais buvo sikrusios mauts, pusrsiuose rengtos visoki maisto produkt krautuvls, kurias buvo galima nusileisti laipteliais. Vienos moterys ten jo vid, kitos - laukan, dar kitos nekuiavosi ant laipteli. Vaisi pardavjas, silantis savo prekes monms languose, toks pat neatidus kaip ir K., vos nepartrenk jo savo veimliu. Kaip tik tuo metu kakur m baisiai kriokti geresniuose kvartaluose baigs savo tarnyb gramofonas.

K. nujo toliau gatvele ltu ingsniu, lyg dabar jau turt pakankamai laiko arba lyg tardytojas jau matyt j pro kur lang ir, vadinasi, inot, kad K. atvyksta. Buvo kelios minuts po devyni. Namas stovjo gana toli, jis atrod bema neprastai ilgas, ypa aukti ir plats buvo vartai. Matyt, jie buvo skirti krovini veimams, gabenantiems prekes i vairiausi sandli, kurie, dabar urakinti, stovjo aplink didiul kiem ir ant kuri buvo urayti firm pavadinimai. Kelias i t firm K. inojo, nes jas aptarnavo jo bankas. Prie savo pratim ilgai gilindamasis visas ias smulkmenas, K.

antras skyrius 45

stabteljo ir prie jimo kiem. alimais ant ds sdjo basas vyrikis ir skait laikrat. Du berniukai suposi veimly. Prie vandens pompos stovjo liesa jauna mergait su naktine palaidinuke ir, laukdama, kol pribgs vandens pilnas sotis, irjo K. Viename kiemo kampe tarp dviej lang buvo tempiama virv, ant kurios jau kabojo padiauti skalbiniai. Apaioje stovjo vyrikis ir, garsiai kiodamas, vadovavo tam darbui.

K. buvo bepasuks dur link - iekoti tardytojo kabineto, bet vl sustojo, nes, be it laipt, kieme pamat dar tris laiptines, be to, siauras takas kiemo gale, atrod, ved antr kiem. K. supyko, kad jam nebuvo tiksliau nurodyta, kur yra tas kabinetas: vadinasi, su juo pasielgta keistai nerpestingai ar abejingai; jis pasiryo labai garsiai ir aikiai tai pareikti. Gal gale vis dlto m kopti laiptais auktyn, mintyse aisdamas sargybinio Vilemo sakiniu, kad teism pritraukianti pati kalt, vadinasi, tardytojo kabinetas turi bti toje laiptinje, kuri K. atsitiktinai pasirinko.

Lipdamas auktyn, jis vis trukd pulkui vaik, kurie aid ant laipt ir piktai dbiojo K. kandin, kai is brovsi pro j tarp. Jeigu reiks kada nors dar ia ateiti, - tar jis sau, - tursiu pasiimti arba saldaini jiems papirkti, arba lazd jiems apkulti/' Nepasieks antrojo aukto, K. net turjo valandl luktelti, kol baigs riedti emyn kamuolys, nes du mai bernikiai gudriais suaugusi valkat veidais laik j, sikib kelni klenes. Jeigu K. bt pamgins j atsikratyti, tai tikrai bt juos ugavs; o jis bijojo, kad vaikai neimt rkti.

Antrame aukte prasidjo tikrasis iekojimas. Kadangi jis negaljo klausinti tardymo komisijos, tai sugalvojo stali Lanc - jam ov galv ta pavard, nes taip vadinosi kapitonas, ponios Grubach snnas, - ir nusprend klausti prie

46 PROCESAS

kiekvien dur, ar ia gyvena stalius Lancas, o ta proga vilgtelti kambario vid. Taiau paaikjo, kad daugeliu atvej tai buvo galima padaryti ir be niekur nieko, nes beveik visos durys buvo atviros, pro jas bgiojo vaikai. Daniausiai tai buvo mauiai kambarliai su vienu langu, kuriuose ir valgis vir. Kai kur moterys, viena ranka laikydamos kdikius, antra darbavosi prie puod. Paaugls, kurios, rods, vilkjo vien tik prijuostmis, lakst uoliau u kitus. Visuose kambariuose lovos buvo dar nepaklotos, jose guljo ligoniai arba tie, kurie dar miegojo, o kai kurie ir apsireng drybsojo. Prie but, kuri durys buvo udarytos, K. pasibelsdavo ir klausdavo, ar ia gyvena stalius Lancas. Daniausiai duris atverdavo moteris ir, igirdusi klausim, atsigrdavo kambar, kur kakas pakildavo nuo lovos.

- Ponas teiraujasi, ar ia gyvena stalius Lancas.- Stalius Lancas? - pakartodavo klausim gulintis lovoje.- Taip, - atsakydavo K., nors matydavo, kad tardymo ko

misijos itame bute tikrai nra ir jam nebra kas veikti.Daugelis patikdavo, kad K. labai rpi surasti stali Lan-

c, ilgai galvodavo, prisimindavo kok stali, taiau io pavard bdavo ne Lancas, pamindavo koki pavard, kuri tik vos vos bdavo panai Lanc, klausindavo kaimynus, lyddavo K. iki koki nors dur, kur, j nuomone, stalius Lancas galt nuomoti kamp arba kur turt bti mogus, geriau u juos paius pastantis namo gyventojus. Gal gale K. beveik nebereikjo paiam klausinti, jis buvo tiesiog tempte tempiamas i vieno aukto kit. Jis jau pradjo gailtis, kad msi ito plano, kuris i pradi atrod toks praktikas. Prie etj aukt nusprend liautis iekojs, atsisveikino su maloniu jaunu darbininku, ketinusiu j palydti dar kakur, ir m lipti laiptais emyn. Bet paskui, vl pasipiktins viso ito sumanymo beprasmikumu, K. dar kart

antras skyrius 47

sugro atgal ir pasibeld pirmsias etojo aukto duris. Pirmas dalykas, kur jis ivydo maame kambarlyje, buvo didiulis sieninis laikrodis, rods deimt valand.

- Ar ia gyvena stalius Lancas? - paklaus K.- Praom, - atsak jauna moteris juodomis spindinio

mis akimis, skalbianti rkoje vaik baltinius, ir mosteljo lapia ranka atdaras gretimo kambario duris.

K. pasirod, kad jis pateko kakok susirinkim. Niekas neatkreip dmesio atjus, visokiausi moni buvo grste prisigrds vidutinio dydio kambarys su dviem langais; palubje jo galerija, irgi kimte prisikimusi moni, kurie ten galjo stovti tiktai pasilenk, galvomis ir nugaromis remdamiesi lubas. K. m dusti nuo slogaus oro tame kambaryje, tad ijo atgal ir paklaus jaunj moter, kuri j turbt neteisingai suprato:

- A juk teiravausi staliaus, tokio Lanco?- Taip, - atsak moteris, - praom ueiti.K. gal ir nebt paklauss moters, jeigu i nebt priju

si prie jo, pamusi u dur rankenos ir pasakiusi:- Po tamstos a turiu urakinti, daugiau niekam nevalia

eiti.- Labai protingai sugalvota, - tar K. - Taiau ten jau ir

taip perpildyta.Vis dlto vl eng t kambar.Tarp dviej vyr, kurie kalbjosi prie pat dur, - vienas

krutino toli priek atkitas abi rankas, tarsi skaiiuodamas pinigus, o kitas atidiai irjo jam akis, - kakieno ranka sugrieb K. Tai buvo maas raudonskruostis berniukas.

- Eime, eime, - tar jis.K. leidosi vedamas, pasirod, kad toje knibdanioje mi

nioje vis dlto buvo siauras ir tuias takas, kuris, ko gero, skyr dvi partijas; tai liudijo ir tas faktas, kad pirmosiose

48 PROCESAS

eilse deinje ir kairje K. nemat n vieno j atgrto veido; mons stovjo atsuk nugaras tak, ir j kalbos ir gestai buvo skirti tiktai savo partijai. Daugumas buvo apsivilk juodai, senais, ilgais ir duksliais ventadieniais surdutais. Tik tas apdaras ir trikd K., iaip jis bt pagalvojs, kad pateko kokios politins organizacijos rajono skyriaus susirinkim.

Kitame sals gale, kur buvo nuvestas K., ant labai emos, irgi perpildytos pakylos skersai stovjo mautis staliukas, u kurio, prie pat pakylos krato, sdjo maas storas nopuojantis vyrikis; garsiai juokdamasis, jis kalbjosi su kitu mogum, stoviniu jam u nugaros, is buvo alknmis usikvemps ant krslo atkalts ir sukryiavs kojas. Retkariais storulis ikeldavo rank, lyg kak mgdiodamas. Berniukas, atveds K., turjo gerokai vargo, kol jam pavyko apie j praneti. Jau du kartus, pasistieps ant pirt gal, jis band kak pasakyti, bet krsle vyrikis nekreip j dmesio. Tik tuomet, kai kakas, stovjs ant pakylos, parod berniuk, vyrikis atsigr j ir pasilenks iklaus jo tyl praneim. Tada isitrauk laikrod ir skubiai pavelg K.

- Tamsta turjai ateiti prie valand ir penkias minutes, - pasak.

K. norjo kak atsakyti, bet nesuspjo, nes, vos vyrikiui baigus kalbti, deinje sals pusje pasigirdo visuotinis murmjimas.

- Tamsta turjai ateiti prie valand ir penkias minutes, - pakartojo vyrikis, pakls bals, ir skubiai pavelg emyn sal.

Murmesys tuoj pat irgi sustiprjo ir tik palengva nurimo, nes storulis daugiau nieko nebepasak. Dabar salje buvo daug tyliau nei tuomet, kai jo K. Tik mons galerijoje nesiliov laid replikas. Kiek buvo galima irti prieblando

antras skyrius 49

je, pro garus ir dulkes, jie atrod prasiau apsireng u apatin publik. Kai kurie buvo atsine pagalvles ir usiki jas tarp galvos ir lub, kad kruvinai nenusizulint sprando.

K. buvo nusprends daugiau stebti ir maiau pats kalbti, todl nepradjo teisintis dl savo tariamo pavlavimo ir tik pasak:

- Gal ir pavlavau, bet juk dabar esu ionai.Pasigirdo plojimai - vl i deinio sals krato. Tuos mo

nes nesunku palenkti savo pus, pagalvojo K.; j trikd tiktai tyla kairiame one, kuris buvo kaip tik u jo nugaros ir i kur pasigirdo tik vienas kitas pliaukteljimas. Jis m svarstyti, k galt pasakyti, kad palenkt savo pus visus i karto arba, jeigu tai bt nemanoma, nors laikinai laimt antrosios partijos simpatij.

- Teisyb, - atsiliep vyrikis, - bet dabar a jau neprivalau tamstos tardyti... - Vl pasigirdo murmesys, bet dabar jis, matyt, kilo per nesusipratim, nes vyrikis, mostu nutilds publik, kalbjo toliau: - iandien vis dlto dar padarysiu iimt. Taiau daugiau tamsta neturi teiss vluoti. O dabar eik en!

Kakas nuoko nuo pakylos, padarydamas K. vietos, ir is ulipo ten. Stovjo prispaustas prie stalo, grstis u nugaros buvo tokia didel, kad jis turjo jai prieintis, jei nenorjo nustumti nuo pakylos stalo, o gal net ir paties tardytojo.

Taiau tardytojas tuo nesirpino, tik patogiai atsilo krsle, paskui, ubaigdamas pokalb, kak dar pasak u jo nugaros stoviniam vyrikiui ir pasim ma ura knygel - vienintel daikt, guljus ant jo stalo. Knygel buvo panai mokyklin ssiuvin, sena ir visai sutrinta nuo dano sklaidymo.

- Taigi, - tar tardytojas, pavart ssiuvinl ir kreipsi K., lyg konstatuodamas fakt: - Tamsta daytojas?

50 PROCESAS

- Ne, - atsak K., - a esu didelio banko pirmasis proku- ristas.itas atsakymas sukl deinje partijoje kvatojim, ir tok smag, jog net pats K. neitvr nenusijuoks. mons, pasirm rankomis kelius, taip smarkiai kratsi, lyg jiems bt ujs sunkus kosulio priepuolis. Kai kas juoksi net ir galerijoje. Visikai ts tardytojas, matyt, bejgis prie mones apaioje, pamgino sudrausti galerij; jis paoko, pagrmojo kumiu vir, ir jo antakiai, iaip jau nespdingi, susitrauk, pavirsdami veliais juodais tankiais kupstais vir aki.

Kairje sals pusje vis dar buvo tylu, mons stovjo ten eilmis, atgr veidus pakyl, ir lygiai taip pat ramiai klaussi viruje vykstanio pokalbio, kaip ir antrosios partijos triukmavimo; jie net pakent, kad kai kas i j tarpo retkariais pritardavo antrajai partijai. Kairiosios grups nariai, beje, ne tokie gauss, ko gero, buvo tokie pat nereikmingi, kaip ir deiniosios partijos atstovai, bet laiksi santriai ir dl to atrod oresni. Pradjs kalbti K. buvo sitikins, kad neka tai, kas jiems patinka.

- Tamstos klausimas, ponas tardytojau, ar a esu daytojas, - tikriau, tamsta juk net neklausei, o staiai pareikei man tai, - yra tipikas man ikeltos bylos nagrinjimo pavyzdys. Tamsta gali atsakyti, kad tai visai ne nagrinjimas, ir bsi teisus, nes nagrinjimu tai bus galima laikyti tik tuo atveju, jei a j pripainsiu. Bet tiek to, iuo momentu tai pripastu - taip sakant, i uuojautos. Jeigu apskritai kreipsi tai dmes, tai nieko daugiau ir neliks kaip tik ujausti. A nesakau, kad tas nagrinjimas yra baisiai netvarkingas, tik noriau paskatinti tamst pat padaryti toki ivad.

K. nutilo ir pavelg sal. Jis kalbjo labai grietai, net grieiau, negu i pradi buvo ketins, bet pasak gryn

antras skyrius 51

teisyb. ie odiai tikrai buvo verti plojim i vienos ar kitos puss, taiau salje buvo tyku, matyt, klausytojai lauk tsinio, o gal toje tyloje brendo audra, turinti padaryti gal visai istorijai. Staiga, sudrumsdamos tyl, atsidar durys sals gale, ir pasirod jaunoji skalbja, matyt, ubaigusi savo darb; nors ir labai stengsi eiti atsargiai, ji vis dlto patrauk kai kuri klausytoj vilgsnius. Tik tardytojas tikrai pradiugino K., nes atrod, kad pasakytieji odiai pataik jam skaudi viet. Iki iol tardytojas klaussi stovdamas, nes K. kalba uklupo j netiktai, kai jis atsistojo sudrausti galerijos. Dabar, pertraukls metu, jis palengva atsisdo, lyg nordamas, kad niekas to nepastebt. Matyt, mgindamas nusiraminti, jis vl m vartyti ssiuvinl.

- I to nebus jokios naudos, - kalbjo toliau K. - Ir tamstos ssiuvinlis, ponas tardytojau, patvirtina mano odius.

Patenkintas, kad itame jam svetimame susirinkime girdi tik savo ramius odius, K. net idrso, daug nesukdamas galvos, atimti i tardytojo ssiuvinl ir pirt galais, tartum lyktdamasis, ikelti j u vieno i vidurini lap, tad i abiej pusi nukaro smulkiai prirayti dmti lapeliai pageltusiais kratais.

- Ir tai yra tardytojo dokumentacija, - pasak K., mesdamas ssiuvin ant stalo. - Skaityk j ramiai toliau, ponas tardytojau, itos kali knygos a tikrai nebijau, nors ji man ir neprieinama, nes galiu paliesti j tik dviem pirtais ir niekada nepaimiau jos rankas.

Kad tardytojas, vos ssiuvinliui nukritus ant stalo, tuojau j paiupo, pamgino nors iek tiek aptvarkyti ir vl atsivert, ruodamasis skaityti toliau, galjo reikti tik didel paeminim, bent jau taip i alies tikriausiai atrod.

Pirmoje eilje susispietusi moni veidai taip dmiai nukrypo K., kad jis pats nejuiomis turjo juos pavelgti.

52 PROCESAS

Ten stovjo vien senyvi vyrai, kai kurie jau ilomis barzdomis. Gal j odis ia ir lm visk, gal jie galjo paveikti vis t mini, kuri, net ir paeminus tardytoj, nesidav ijudinama i sustingimo, apmusio j, kai K. pradjo kalbti.

- Tai, kas atsitiko man, - vl praneko K., trupuiuk tylesniu balsu nei pirma, nuolat dairydamasis pirmoje eilje stovinij veidus, dl ko jo kalba atrod truput padrika, - tai, kas atsitiko man, yra tiktai pavienis atvejis ir savaime ne toks jau svarbus, nes a jo per daug nesidedu ird, taiau kartu tai ir pavyzdys, kaip nagrinjamos daugybs moni bylos. Juos a ginu, o ne save.

Jis nejuiomis pakl bals. Kakur kakas m ploti, ikls rankas, ir suuko: Bravo! Teisingai! Bravo! Ir dar kart bravo!" Vienas kitas i stovini pirmoje eilje m peiotis barzd, bet niekas neatsigr aukiant. Ir K. neteik tiems ksniams didels reikms, bet vis dlto pa- drsjo; dabar jam atrod nebtina, kad visi plot, uteks ir to, kad visi bent susimstys, kas ia darosi, ir nors vien kit pavyks tikinti ir patraukti savo pus.

- A netroktu oratoriaus laur, - tar K., lyg pratsdamas savo mintis. - Man jie turbt ir nepasiekiami. Ponas tardytojas tikriausiai kalba daug geriau u mane, juk tai jo profesija. A noriu tik vieai pakalbti apie vie netvark. Paklausykit tiktai! Madaug prie deimt dien buvau aretuotas, pats tas faktas man tiesiog juokingas, taiau dabar apie tai nekalbsim. Buvau upultas anksti ryt, kai dar lovoj guljau, galbt buvo sakyta - sprendiant i tardytojo odi, tai visai tiktina - aretuoti kakok daytoj, tok pat nekalt kaip ir a, bet pasirinkta suimti mane. Gretim kambar um du netayti sargybiniai. Net jeigu biau koks pavojingas plikas, nebt buv galima pasirpinti geresnmis atsargos priemonmis. Be to, tie sar

antras skyrius 53

gybiniai pasirod es paskutiniai sukiai, jie i man ausis, reikalavo i mans kyio, visokiausiais bdais band ivilioti i mans drabuius ir baltinius, pra pinig, addami atneti man pavalgyti, - ir tai po to, kai k tik mano akivaizdoje buvo begdikai suveit mano paties pusryius. Ir negana to. Mane nuved trei kambar pas inspektori. Tas kambarys priklauso damai, kuri a labai gerbiu, ir a turjau irti, kaip sargybiniai ir inspektorius - per mane, nors ir ne dl mano kalts, - sakytum teria t kambar savo buvimu. Nelengva buvo ilikti ramiam. Bet a susivaldiau ir visai ramiai paklausiau inspektori, - jeigu jis bt ionai, pats turt tai patvirtinti, - u k esu aretuotas? O k gi atsak tasai inspektorius, kur a dar ir dabar matau prie akis, sdint mintos damos fotelyje kaip tikr paties bukiausio pasiptlio siknijim? Inspektorius, gerbiamieji ponai, i esms ninieko neatsak, gal jis ir tikrai nieko neinojo, tiesiog aretavo mane ir buvo patenkintas. Be to, jis visai be reikalo atsived tos damos kambar tris emesnius mano banko tarnautojus, kurie nieko daugiau neveik, tik iupinjo ir jauk damai priklausanias fotografijas. Be abejo, t tarnautoj dalyvavimas turjo ir kit tiksl: jie, kaip ir mano eiminink bei jos tarnait, turjo paskleisti ini apie mano aret, pakenkti mano vieajai reputacijai, o vis pirma mano padiai banke. Tiktai nieko, ninieko i to neijo, net mano eimininkei, visai paprastai moterikei - su pagarba tariu ionai josios pavard, ji vadinasi ponia Grubach - taigi net poniai Grubach uteko sveiko proto suprasti, kad toks aretas reikia n kiek ne daugiau kaip be prieiros palikt berniki mutyns gatvje. Kartoju, man visa tai tik pridar nemalonum ir valandl sugadino nuotaik, bet ar negaljo viskas baigtis daug blogiau?

54 PROCESAS

Kai ioje vietoje K. stabteljo ir pavelg tylint tardytoj, jam pasirod, kad is kaip tik vilgsniu duoda enkl kakam minioje. K. ypteljo ir tar:

- K tik ia ponas tardytojas dav kakuriam i js slapt enkl. Vadinasi, tarp js yra moni, kuriems jis komanduoja nuo itos pakylos. Neinau, ar tas jo enklas buvo duotas tam, kad js vilptumt, ar tam, kad plotumt; dabar pirma laiko ikeldamas aiktn dalyk, a visai smoningai atsisakau mginim suinoti to enklo prasm. Man tai visai nesvarbu, ir a vieai leidiu ponui tardytojui sakinti savo apmokamiems tarnautojams, stovintiems ten, apaioje, ne enklais, o odiais; tegu jis sau garsiai vien kart komanduoja: vilpkite!", o kit kart: Plokite!"

Gal tardytojas sutriko, o gal m nekantrauti, bet jis sukrutjo savo krsle. Upakaly stovintis vyrikis, su kuriuo tardytojas jau ir pirma nekjosi, vl pasilenk prie jo, neinia, ar nordamas j padrsinti, ar kak svarbaus patarti. Apaioje mons nekjosi tarpusavy tyliai, bet gyvai. Dvi partijos, kuri nuomons pirma, rods, taip smarkiai skyrsi, dabar susimai, vieni rod pirtais K., o kiti - tardytoj. Gar migla buvo labai nemaloni ir net neleido irti stovini kiek tolliau moni. Matyt, ji labiausiai kamavo .galerijos irovus, ir ie, baugiai nairuodami tardytoj, turjo patyliukais klausinti susirinkimo dalyvius, kad galt suprasti, kas dedasi salje. Tie jiems atsakinjo taip pat tyliai, delnais prisideng burnas.

- A tuoj baigsiu, - tar K., o kadangi varpelio nebuvo, trenk kumiu stal; nuo trinkteljimo tardytojo ir jo patarjo galvos ikart atoko viena nuo kitos. - Man ita istorija visai nesvarbi, todl kalbu apie j visai laisvai, ir js, jeigu tik jums nors kiek rpi itas tariamas teismas, tursite daug naudos, jei mane iklausysite. Mano kalbos apta

antras skyrius 55

rim prayiau atidti vlesniam laikui, nes a skubu ir netrukus ieisiu.

K. odiai dabar jau taip smarkiai veik publik, kad sal ikart nutilo. mons neberk vienas per kit kaip pradioje, niekas net neplojo, bet atrod, kad visi jau kakuo sitikin arba tuoj tuoj sitikins.

- Nra abejons, - tar K. labai tyliai, diaugdamasis, kad visa auditorija taip temptai klausosi; tyla net pradjo spengti, ir tai teik K. daugiau drsos negu entuziastikiausi plojimai, - nra abejons, kad u vis ito teismo apraik, vadinasi, mano atveju - u areto ir ios dienos tardymo slypi didiul organizacija. Organizacija, ilaikanti ne tik paperkamus sargybinius, neimanlius inspektorius ir tardytojus, geriausiu atveju pasiyminius tiktai kuklumu, bet neabejotinai turinti ir aukto bei paties aukiausiojo rango teisj su begale neivengiam tokiais atvejais kurjeri, ratinink, andar ir kit pagalbini tarnautoj, gal net ir budeli - a nebijau to odio. Ir kokia gi visos tos didiuls organizacijos prasm, gerbiamieji? Ogi suiminti niekuo nekaltus mones ir pradti prie juos beprasmikus ir daniausiai - kaip, pavyzdiui, mano atveju - nieko neduodanius procesus. Kaipgi galima, turint galvoje toki visos sistemos beprasmyb, ivengti baisiausios valdinink korupcijos? Tai nemanoma, net pats aukiausias teisjas neatsispirt pagundai. Todl sargybiniai mgina tiesiai nuo kno pavogti suimtj drabuius, todl inspektoriai lauiasi svetimus butus, todl nekalti mons, uuot kvoiami, yra eminami prie vis susirinkim. Sargybiniai papasakojo man apie sandlius, kuriuose kraunama suimtj nuosavyb. Noriau nors kart pamatyti tok sandl, kuriame pva sunkiai udirbtas suimtj turtas, jeigu tik jo neigrobsto vagiiai sandlio darbuotojai.

56 PROCESAS

K. kalb nutrauk klyksmai sals gale, jis prisideng delnu akis, nordamas pamatyti, kas ten atsitiko, nes migla nuo blausios dienos viesos atrod balkva ir akino. Ten vl buvo toji skalbja, apie kuri jau tuomet, kai ji jo sal, K. paman, kad labai trukdys. Negaljai suprasti, ar kart ji buvo kalta, ar ne. K. mat tik tiek, kad kakoks vyras nusitemp j kamp prie dur ir m spausti prie savs. Taiau klyk ne skalbja, o vyrikis, plaiai prasiiojs, irdamas lubas. Aplink juos susirinko brelis moni, netoliese stovintys galerijos lankytojai atrod susiavj, kad itaip buvo sutrikdytas rimtumas, kuriuo K. ukrt susirinkim. Pagautas pirmo spdio, K. ikart buvo bepuols tenai, nes man, kad visiems rps padaryti tvark ir bent jau ivyti t por i sals, taiau pirmosios eils nejuddamos stovjo prie j, niekas n nekrusteljo, niekas neleido K. prasiverti. Prieingai, visi jam tiktai trukd, seniai band ukirsti jam keli rankomis, o kakas - jis neturjo laiko atsigrti - paiupo j u pakarpos. K. jau n nebegalvojo apie t por prie dur, jam pasirod, kad ribojama jo laisv, kad j ketinama tikrai aretuoti, ir jis, nieko nepaisydamas, nuoko nuo pakylos. Dabar atsidr akis ak su minia. Ar pirma teisingai vertino ituos mones? Ar ne per daug pasikliov savo kalbos poveikiu? Nejau tol, kol jis kalbjo, visi apsimetinjo, o dabar, kai prijo prie ivad, jiems tas apsimetinjimas nusibodo? Ir kokie veidai aplink j! Maos juodos akuts miinjo visas puses, skruostai buvo nukar kaip girtuokli, ilgos barzdos - paiurpusios ir retos, o jei bandei suleisti jas rank, tai atrod, kad suspaudi tik tui kumt, nesugriebdamas barzdos. O po barzdomis - tai buvo tikras K. atradimas - ant vark apykakli blizgjo vairaus dydio ir vairi spalv enklai. Visi neiojo tuos enklus, kur tik pairsi. Visi jo ivien, net ir tos tariamos partijos kairje ir

antras skyrius 57

deinje, o kai K. staiga atsigr, tuos paius enklus pamat ant tardytojo apykakls, - is ramiai velg sal, susinrs ant pilvo rankas.

- Aha! - suuko K. ir ikl rankas, staigus atradimas reikalavo daugiau erdvs. - Juk js visi, kaip matau, esate valdininkai, toji pati kyinink gauja, kuri a ia smerkiau, js sugujote ionai pasiklausyti ir panipinti, pasidalijote tariamas partijas, ir viena i j plojo man, stengdamasi mane ibandyti, js norjote pasimokyti, kaip reikia mulkinti nekalt mog! K gi, tikiuosi, kad ne veltui ia sdjote: arba turjote pramog i to, kad atsirado mogus, kuris vylsi, jog js apginsite nekalt, arba... Praleisk mane, nes trenksiu tau! - suuko K. vienam kretaniam seniui, prilindusiam prie pat jo. - Arba js i tikrj io to pasimokte. Taigi linkiu jums skms js profesijoje!

Jis skubiai pasiiupo skrybl, guljusi ant stalo kratelio, ir visuotinje tyloje, tikrai sakant, begalins nuostabos tyloje, prasibrov prie ijimo. Taiau tardytojas, matyt, buvo dar greitesnis u K., nes jau lauk jo prie dur.

- Luktelk tamsta valandl, - tar jis.K. stabteljo, bet irjo ne tardytoj, o duris, u kuri

rankenos jau buvo pams.- Noriau tiktai atkreipti tamstos dmes tai, - pasak

tardytojas, - kad tamsta, atrodo, pats to nesuprasdamas, iandien savo valia atsisakei naudos, kuri suimtajam bet kuriuo atveju duoda kvota.

K. nusijuok, irdamas duris.- Niekai! - suuko jis. - Nusispjaut visas js kvotas!Ir, atsidars duris, nubgo laiptais emyn. U jo nugaros

pasigirdo garsus atgijusi susirinkimo dalyvi bals urmulys, matyt, jie ten it kokie studentai m svarstyti tai, kas vyko.

TREIAS SKYRIUS

Tuioje posdi salje. Studentas.Kanceliarijos

Kit savait K. kasdien lauk naujo aukimo, jis negaljo patikti, kad jo atsisakymas nuo kvot bus suprastas tiesiogine prasme, o kai laukiamas aukimas neatjo iki pat etadienio vakaro, K. nusprend, kad toks tyljimas reikia kvietim t pai valand atvykti tuos paius namus. Todl sekmadien jis vl nujo tenai, kart jau gerai inodamas visus laiptus ir koridorius; kai kurie mons, prisimin j, sveikinosi, stovdami tarpduryje, bet jam nereikjo nieko klausinti, ir jis greitai pasiek iekomas duris. Vos pasibeldus, durys tuoj atsidar, ir jis, n nevilgteldamas jau pastam moter, stovini prie slenksio, eng gretimo kambario link.

- iandien posdio nra, - tar moteris.- Kaipgi nra? - paklaus jis, nenordamas patikti.Taiau moteris atidar gretimo kambario duris ir leido jam

paiam sitikinti. Kambarys buvo tuias ir dl to atrod dar skurdesnis negu prajus sekmadien. Ant stalo, kuris vis dar stovjo toje paioje vietoje ant pakylos, guljo kelios knygos.

- Ar galima pavartyti tas knygas? - paklaus K. ne tiek i didelio smalsumo, kiek dl to, kad itas ygis nenueit visai veltui.

treias skyrius 59

- Ne, - atsak moteris ir vl udar duris, - tai draudiama. Knygos priklauso tardytojui.

- Aha, - tar K., linkteldamas galv, - matyt, ten statym kodeksai, o itas teismas teisia ne tik nekaltus, bet ir statymo neinanius mones.

- Turbt taip, - atsak moteris, ne visai j supratusi.- K gi, tai a eisiu, - tar K.- Gal reikia k praneti tardytojui? - paklaus moteris.- Ar tamsta j pasti? - paklaus K.- inoma, - atsak moteris, - juk mano vyras - teismo

kurjeris.Tik dabar K. pastebjo, kad patalpa, kurioje ankart sto

vjo vien rka su skalbiniais, dabar apstatyta kaip tikras gyvenamasis kambarys. Moteris pamat, kad jis nustebo, ir pasak:

- Taip, mes ia galime nemokamai gyventi, bet posdi dienomis turime kambar itutinti. Mano vyro tarnyba kai kuriais atvilgiais nepatogi.

- Mane ne tiek stebina kambarys, - tar K., piktai vilgteljs j, - kiek tai, kad tamsta itekjusi.

- Ar tamsta turi galvoje t atsitikim per prajus posd, kai a sutrukdiau tamstos kalb? - paklaus moteris.

- inoma, - atsak K. - iandien tai jau sena ir beveik umirta istorija, bet tkart a tiesiog tau. O dabar man tamsta pati sakai, kad esi itekjusi.

- Tamstai tik naud ijo, kad sutrukdiau t kalb. Po to visi apie tamst labai nepalankiai nekjo.

- Galimas daiktas, - pasak K., nusukdamas nek on, - bet tamstos elgesio tai nepateisina.

- Mane pateisina visi, kas tik pasta, - tar moteris. - mogus, ankart glbesiavs mane, jau seniai mane persekioja. Gal apskritai a ir nesu patraukli, bet jam patinku. Ir

60 PROCESAS

ia jau niekas negali man padti, net mano vyras su tuo apsiprato; jis turi tai paksti, jeigu nenori netekti tarnybos, nes tas mogus yra studentas ir ateityje tikriausiai bus didelis virininkas. Jis vis laik sekioja man i paskos. tai ir dabar jis ijo, prie pat tamstai ateinant.

- Visur ia ta pati tvarka, - tar K. - Visai tuo nesistebiu.- Tamsta nori ionai t pataisyti? - paklaus moteris

ltai ir dvejodama, lyg nekt kak, kas pavojinga ir jai, ir K. - A tai supratau jau i tamstos kalbos, kuri man paiai labai patiko. Tiesa, girdjau ne visk, pradi pavlavau, o pabaigoje guljau su studentu ant grind... Ak, kaip ia viskas lyktu! - pridr ji, valandiuk patyljusi, ir pagrieb K. u rankos. - Ar tamsta sitikins, kad pavyks k nors pataisyti?

K. nusiypsojo ir pamgino itraukti savo rank i jos minkt deln.

- Ties sakant, - tar jis, - ne mano pareiga ia k nors, tamstos odiais tariant, taisyti; jeigu tamsta itaip pareiktu- mei, pavyzdiui, tardytojui, jis tamst ijuokt arba nubaust. I tikrj laisva valia a niekada nebiau kisis tuos reikalus, ir ito teismo bdos niekad nebt sutrukdiu- sios mano ramaus miego. Bet kadangi esu neva aretuotas, - mat buvau vien ryt aretuotas, - tai turjau veltis it istorij, ir vis pirma - savo paties labui. Jeigu sykiu galiau bti kuo nors naudingas ir tamstai, tai a, aiku, esu pasiruos padti. Ir ne tik i artimo meils, bet ir dl to, kad tamsta irgi gali man padti.

- Kaipgi a galiau tamstai padti? - paklaus moteris.- Pavyzdiui, parodyk man tamsta anas knygas, gulinias

ant stalo.- Mielai! - suuko moteris ir skubiai nusitemp j paskui

save.

treias skyrius 61

Knygos buvo senos ir nuiurusios, vienos virelis buvo perls ir laiksi tik keliais silais.

- Kaip ia visur nevaru, - tar K., kraipydamas galv, o moteris greitosiomis nubrauk prijuoste dulkes, kad K. galt bent prisiliesti prie knyg.

Jis atvert virutin knyg ir pamat nepador paveiksl. Vyras ir moteris sdi nuogi ant sofos, nevankus dailininko sumanymas buvo visai aikus, bet jis visk nupie taip nemokikai, kad gal gale matyti tiktai vyras ir moteris, pernelyg krintantys akis, sdintys nepaprastai tiesiai ir dl nevykusios perspektyvos tik vos vos pasigr kits kit. K. daugiau nebesklaid, tik atsivert antros knygos titulin puslap; tai buvo romanas, antrate Kanios, kurias Gret patyr nuo savo vyro Hanso".

- tai kokie kodeksai ia studijuojami, - tar K. - Ir tokie mons rengiasi mane teisti!

- A tamstai padsiu, - pasak moteris. - Gerai?- Ar tikrai tamsta gali man padti, neusitraukdama sau

bdos? Juk k tik sakei, kad tamstos vyras labai priklausomas nuo vyresnybs?

- Ir vis dlto a tamstai padsiu, - atsak moteris. - Eime, reikia visk aptarti. Apie man gresiant pavoj daugiau neneksim, a bijau pavoj tik tuomet, kai noriu j bijoti. Eime. - Ji parod pakyl ir pakviet K. prissti alia jos ant laipteli. - Tamstos graios tamsios akys, - tar ji, velgdama i apaios K. veid, kai juodu susdo, - sako, kad ir mano akys graios, bet tamstos daug graesns. A tai pastebjau jau tkart, kai buvai pirm syk atjs ionai. Dl tamstos a tada ir jau kambar, posdi sal; iaip niekad ito nedarau, man, ties sakant, tai netgi draudiama.

Tai mat kas, pagalvojo K., ji silosi man, ji tokia pat nedorl, kaip ir visi ia; jai atsibodo teismo valdininkai, ir tas

62 PROCESAS

suprantama, todl ji ir sako pirmam pasitaikiusiam vyrikiui komplimentus apie graias akis. K. tyldamas atsistojo, lyg savo mintis bt garsiai pasaks ir itaip jau paaikins moteriai savo elges.

- Nemanau,